kas nutiktų, jei vilniaus vandentiekis nustotų tiekti vandenį: nebeturėčiau, kaip nusiplauti rankų, atsigaivinti keturiom saujom kalkėto vandentiekio vandens, kur nusiprausti veidą, akis; sustotų maisto gaminimo procesas. ..
šiandien prisiminiau, kad viena iš didžiausių mano fobijų, tai ne casparas, ne tamsa (ji gali lygiai tokia pati nuostabi, kaip virpantys fotonai po dangaus oda), ne apžm (aktyvios prievartavimo ir žudymo mašinos) sakyčiau net ne sistema! bet vanduo ir dabartinė jo padėtis kaip seilių siūleliu susijusios dvi lūpos, su ja susijęs. plėšiamas gamtos kalvei iš dantų.
o viskas prasidėjo nuo to, kad aš negalėdavau gerti vandens iš krano kituose miestuose. raseiniuose Dubysos baseino vanduo kažkoks ypatingas - aplink jį oras švaresnis. visada užgerdavau dieną ir naktį. vilniuje, pradėjusi gyventi studentų bendrabutyje, nustojau gerti vandentiekio vandenį: karštos kalkės - net akutės peršti ir plaukai pasidaro šiurkštūs, kaip jauriniai balsvažemiai dirvožemiai sibire. .. paskui jau antram kurse atėjo į galvą - šalia pirkinių maišelio tempdavau 5 l.
įdomu būdavo, kur vilniuj yra šulinys? po 4 metų žvalgymosi per tvoras, pirmą kartą jį pamačiau - to šulinio kiemo name šią vasarą gyvenau. nei karto neragavau, bijau net pagalvoti, kas per čiūdai ir vadens grybų kolonijos iš jo išaugtų ant agaro.
kur arčiausiai jūsų namų yra geriamo vandens šaltinis?
