coco mademoiselle rožan

kiek kartų dar aš žiūrėsiu į akis žmonėms, kurie niekada nesupras, kad tai, apie ką aš, tai lyg lauko akmuo, kuris ant krūtinės nukris. .. mano pajėgos skirtos nusiginkluoti

aš visada suprantu, ką suradau

matrioška!

vis prabundu storesnėje knygoje.
kai visas mano pasaulis išsiardo, aš susirenku čia visa! suskyla ir subyra į vokus mano ragenos it vinilinės plokštelės ir pasigirsta spragtelėjimas mūrinėje menėje.
užsėju tavo sielą savo juodų akelių spoksojimu. bėgioju po menę lyg maža geltona suknelė su mergaite su krištoline stikline, laukdama tavo dėsningo energijos nutekėjimo.

ramiai miega tavo venose raudonos žuvytės. .. banguoja mano užkalbėjime raudonos atvipusios senatvės lūpos lyg neiškepti kotletai.

negi jūs žinot pradžią, kad norit žinot pabaigą?

iliuzija

aš visą gyvenimą ten, kur nė gyvos dvasios. aš visą laiką ten, kur neaprėpiami laukai augau grojau ir stiprėjau, be žmonių, be jokio pašalinio garso. už ateitį! už nesupančiotų kojų vyniojimąsį aplink tavo klubus.