pastraipos iš vilkų troškimo
sekti paskui žmogų
taku, kur virš gintarinių medžių
tarp žalių juostų
nuo širdies vėjo
siūbuoja balti vimpilai,
kuriuos nubrauki man nuo veido
savo atsargiomis rankomis
brisdamas į degančią upę.