Į dangų išbarstyta ir surinkta į žemę diena

Atbėgantys vandenys

O jūra, išmesk mane iš galvos ir žarstyk -

Draugai Ąžuolui apsikabinti

Tai buvo
Mano draugas alyvuotais vyriais,
Riekėmis slystantis alyvos lašas.
Tai buvo mano ištiestomis linijomis
Virpantis atpažinimo jausmas.
Tai buvo sielos figūra, ne turinio forma.
Ir gėda nežinoti, kas yra epidėmė.
Tai nebyli mūsų meilė už tai, kad esam
Skambučiai, lėktuve leidžiantys
Atsisegti diržą

Virš Lietuvos.

Nukirsti kelią it medį plačialapių klevų paunksmėje.

Kas dabar bus?

Atradau savo spalvą. Tai bent atradimas.