išsipūtė varnėno pilvukas

pavasarinis noras viską glostyti ir vos prisilietus leisti šaknis.

ieškok tos vienos

Gyvenk amžinai vieną minutę: atsimindamas kiekvieną sušnibždėtą žodį, kiekvieną žingsnį ant pirštų galiukų, kiekvieną degtuką, kurį įkišai į žemę, uždegęs žvakutę, pavydą, kiekvieną skausmą, kiekvieną giliai kabinančią muziką, kiekvieną nepasitikėjimą kūnu, kiekvieną, užkritusį už lovos daiktą, tokį žvilgsnį, kiekvieną moterį ir vyrą, žolę tarp kojų ir žiemą, kiekvieną karą, kiekvieną plytelę tualete, virtuvėj, gatvėj, kiekvieną smūgį - kraują - pratekėjimą - gimdymą, kiekvieną draugą, žaislą, kiekvieną upę, su kuria maudeisi, kiekvieną darbą, gilesnį už pamokymą, kiekvieną norvegijos kalną, vėlių suolelį, kiekvieną mintį, kuri virsta gyvenimu, brolių ir seserų miegą, kiekvieną takelį, balą, statybas žinok iki šiol. viva! at all!

kad senas ąžuolinis kelias be paslapties išrasotų krauju. kad temstant paukščiai sutūptų į ąžuolus ir ilgesingais, teisingais žvilgsniais lydėtų per naktį. kad lapų mirgėjimas atsispindėtų sniege. kad susimaišytų many žemė su dangum. kad mane tyla prieš audrą ir šokis paimtų.

rūgštys įsiskverbia į emalį

pareigingiausieji sistemos eilėje yra didžiausi masių destruktoriai