kad senas ąžuolinis kelias be paslapties išrasotų krauju. kad temstant paukščiai sutūptų į ąžuolus ir ilgesingais, teisingais žvilgsniais lydėtų per naktį. kad lapų mirgėjimas atsispindėtų sniege. kad susimaišytų many žemė su dangum. kad mane tyla prieš audrą ir šokis paimtų.