elektroninis partizanas

auksinis lietaus pienas pušų galiukuose. ramiai atstoviu rytinius mirties akordus žolynuose. mama miega. vėjas pusto rasą. virš lauko gaudžia varpas. tegul bus aistringi žmonės mano knygose, apkramtytais sakiniais. tegul jų sielos balsas sunkiasi į šulinį. tegul bus mano rankose gyvybė, kai aš priklaupusi ant kelio iškelsiu rankas ir nuleisiu akis. po manim liepos sietynas. aš nuoga krūtine atsiremiu į dangų.