katinas ant tėviškės tako rankų

išvykau po dviejų mėnesių namo atgal į savo vaikystės pasaką iš liurlančio pušyninio vilniaus į sniego slegiamus eglynus ir laukus raseiniuose. pakeliui mačiau žemę tą, kurią aš myliu; sumažėjusią tikrą močiutę, per tą sniegą brendančią namučių tamsoj su dviem pilnom tašėm į šiaurę.