pirmadienis, gruodžio 27, 2010

atvirukas

* Niekas per metus beveik nesikeitė. Galbūt daugiau sąmoningos praktikos ir dėl to esti daugiau proto kuriamų problemų, todėl galbūt
* ateinančių metų tikslas - elgtis nesąmoningai, leistis vedamai savo širdies, intuicijos ir užmiršti ir apie pastarąsias. Tiesa kalba vaiko, kuris net nemoka apibūdinti savo išgyvenimų, lūpomis. Žinoti reikia mano protui, o mano širdis - ji.. ir taip viską žino.
* Metų atradimas - išryškėjęs
laikinumas
* Socialinis metų atradimas - atsakomybė mokyti
* Jėgos - pagarba
* Įšūkis - neatitikimas kito akims, nepakantumas
* Būtinybė - pabūti vienai
* Nemirtingas - individualumas. Dar vienas įšūkis, suprasti šito reiškinio neišskirtinumą, įvardinti jį kaip kasdienišką.
* Grožiai - atsimerkti šalia žmonių taip lyg būtum viena ir taip kasdien diena iš dienos
* Penktas balas - mano širdies vėjas.
* Įdomu - nesąmoningi veiksmai, knygos - biografijos, skatinimas ir t.t.
* Galimybė - galima "negrįžtamai" ištrūkti iš šio pasaulio
* Šiais metais aš gyvenau Moravijoje, Brno, Kohoutovic'uose. Paškudų žemėse.
* Einant savo širdies keliu, visas pasaulis padeda.

penktadienis, gruodžio 17, 2010

pamečiau kepurę

Nuostabusis Kohoutovicų miškas prie pat namų. (Querqo-Fagetea - locus classicus)

Kalvarijų knygyne už litą gavau senąsias Cvirkos apysakas - šiuo metu man tik anos bedžiuginančios širdį, kai anksti ryte važiuoju sušalusiomis gatvėmis vienplaukia galva ir siela. Man negera grįžus Lietuvon. Čia nėra tų nuostabių ramių mažų gatvelių, žemų žibintų, vienišų suoliukų, mistiškų miestelių tarpukalnėse pagal upelius, kuriuose taip gera nusiauti, čia nebėra susiformavusių įpročių - tik be galo didelis kraštas, nuo kurio atplėšta visa dienos spauda. Nebesusikaupiu. Tai užtruks.