
Kalvarijų knygyne už litą gavau senąsias Cvirkos apysakas - šiuo metu man tik anos bedžiuginančios širdį, kai anksti ryte važiuoju sušalusiomis gatvėmis vienplaukia galva ir siela. Man negera grįžus Lietuvon. Čia nėra tų nuostabių ramių mažų gatvelių, žemų žibintų, vienišų suoliukų, mistiškų miestelių tarpukalnėse pagal upelius, kuriuose taip gera nusiauti, čia nebėra susiformavusių įpročių - tik be galo didelis kraštas, nuo kurio atplėšta visa dienos spauda. Nebesusikaupiu. Tai užtruks.