aš nors trumpam pasinersiu į savo gyvenimą, į tokį, koks jis yra, į viską taip, kaip turi būti. .. nuostabioj netobulumo jūroje plaukioja moterys - ruoniai DIDELĖMIS AKIMIS, migruodamos į ramybę, kuri ateina, kai pagaliau palengva pasibaigia kelionė ir patirtys kitų žmonių pasauliuose. aš į jus dar atsisukusi leidžiuosi kaip pietų saulė į vandenis, mirgėdama rainelėse. ko turėjai išmokti iš mano buvimo šalia? aš išmokau, kad v i s a d a reikia klausyti savo širdies - su tuo aš eisiu toli, rankelėm grabinėdama povandeninius rifus, o jūsų pasaulyje kils naujos saulės. .. ar jaučiate kaip manyje vėl atsirado vidinės jėgos. :) o mano žodžiai skleidžiasi ir leidžias kaip žiedlapiai viduj pavasario širdies?
