vakar supratau, kad man prieš kelias savaites gerokai stuktelėjo. aiškiai prisimenu pirmą šio pasaulio pasisveikinimą, kai man buvo 2 metukai ir į vakarus tarp raudonų aguonų leidosi saulė. prieš tai aš sėdėjau virtuvėj ant stalo ir įstrigau mamai į atmintį, kaip švytintis šviesių pūkų kamuoliukas. mano iniciacijos - mane supanti gamta. švarus mano, o ne marijos veidas ugionių šaltinyje.
"Kai kryžiuočiai puolė mūsų kraštą, šimtmečiais trypė ir niekino mūsų tikėjimą, energetinį gamtos pajutimą, Jezus buvo baltų pusėje"
