bildan iš bokšto nuo stačių spiralinių laiptų dešimties centų moneta, aištelėse ją vis prisiveju, pagaunu didelėm vaiko akim, vėl paritu. aš esu trijų centimetrų ir galiu padaryti sysiu tau į delną šaltas lietus ant juodžemiu perbrauktų lūpų. po kojom maišas peršlapusių žemės burnelių.stiprybės laužai užsidega budinčiųjų sielose - artėja mirusiųjų metas. miško lapų, lašų, spygliukų dušas graužia akis. prakaitas bėga nugara ir šlapina pūką inkiluose susisuka riešutinės' miegapelės. visi debesys danguje, net kai Žmonės savo likimą daugiau apmąsto negu tvarko
