galvoji apie mane, prisimeni.

nežinau - nepagalvojau, kas įpūtė man tos išminties anksčiau laiko, .. kad problemos išsisprendžia, kai elgiesi su jomis (radikaliai) kitaip negu esi pratęs.

dar viena sielos sirenų spengla ausyse apie tai, kad gėda yra toks pat normalus gal kiek stipresnis energijos nukraujavimas, su kuriuo irgi galima susigyventi, jeigu daug apie tai mąstysi kaip apie esos atributus.

diplominis

1 stadija
šaldytuvas - kai ko yra, kai ko trūksta - kaip visada; kaip kalinys pirmą savaitę tarp naujų draugų (kompas, kalnai knygų ir nėra facebooko), bandantis išnaudoti kiekvieną minutę, kad pabūtų only savimi; kol kas atrodo normalu atsigulti 4, bet nepatinka atsikelti 13h, o lauke kvepia, kaip oranžerijoj išvirtusiais pumpurais

2 stadija
šaldytuvas - kažkur trečios savaitės sekmadienį supranti, kad tuščias. supranti tai 5 h ryto. prisimeni, kad nevalgai jau trys dienos; viskas kaip buvo prieš dvi savaites su kasdien turtėjančiu natiurmortu, neužmiegu, kol nesušyla kojos, koks 200 paukščių choras nuo 3:45 h miške už lango kas, jeigu tiesiog numesti į kampą ir tegul ten dūsta - toks sektorius gyvenime irgi įmaniomas

3 stadija
atvažiuoja S2 ir bėgantis debesėlis ir keičia padėtį šaldytuve; būsimojo Kolumbijos prezidento simboliu patapusi sėmka, kuri "neištvėrė" kaitros, rūpi remontas. koks remontas?

4 stadija
šaldytuvas - pilnėja. nebevalgau; diplominis - priduotas neapšlifuotas

5 stadija
laukia dvi naktys, per kurias aš turėsiu padaryti tiek, kiek padariau per šį mėnesį

the sun was born. ..so it shall die

per metus jūroje sueina du

jau geriau ir naudingiau pirmosios priešmirtinės konvulsijos, suvokus, kokios toj kasdienybėj krypčių klastotės nei kruša kiauru stogu

and you open. ..you legs, so - you open you heart. ..

pražydę alyvos
kaip širdys rasuoja
skinančioj saujoj

purienų žieduose
mano upių atodūsiai
tilsta

duokepėj
slysta pro pirštus
užminkoma ugnis

Vladimir Bukovskij

- Politinis korektiškumas blogiau už leninizmą
- V.Bukovskio paskaita Gruzijoje. 2010.02 -- 1 val. 29 min. (rusų kalba)
- Bukovskis gavo galimybę susipažinti su daugybe ypač įslaptintų SSKP CK, KGB dokumentų iš vadinamojo Rusijos prezidento archyvo (vėliau „specialistų“ nuodugniai „išvalyto“). Jų pagrindu jis parengė iki šiol vieną įdomiausių sovietinių dokumentų rinkinių (http://bukovsky-archives.net), o apie patį (nevykusį) komunizmo teismą parašė vėlgi daug vertimų susilaukusią knygą Московский процесс (1995).

Kaip gerai išsireiškė S2 - "Sveiko žmogaus, sakyčiau gal net sveiko LIETUVIO konstitucija". Aš tiesiog negaliu jam nepritarti. Aš jaučiuosi sveika.
"Ši sistema su demokratijos deficitu." Bukovskis sako, kad negali būti demokratija su deficitu, kaip negali būti biški nėščia. Todėl tai žlugs.
ir aš džiaugiuosi, kad galiu turėti savo nuomonę, ją garsiai reikšti. Kol neskraidau padebesiais ir neaiškinu visko karmos dėsniais, tol many veikia instinktai, kurie man sako, kad negerai su pasaulio suvokimu yra tiems žmonėms, kurie apsiskelbia apolitiškais ir lygiagrečiai visa galva neria į BalticPride, anarchija.lt - mol "lygios teisės urmu" narytę vis dar tikėdami, kad yra apolitiški.
Politinės jėgos žaidžia karą - toks karo kvapas tvyro ore. .. tik frontas žmonių smegenyse.

šlapiais sparnais

Būna akimirkų, dienų, savaičių, kai kam metų ir gyvenimų, kai išskyrus fizinį ir/ar dvasinį skausmą, nieko kito daugiau neužgyveni. tai už tuos, kurie! tame išsimaudo ir palieka švaresni. tegu palieka švaresni - brenda gandrai per pievą, pievoj palieka brydę. ..

iš giliausių vandenų kyla tūkstančiai laivų

palaimintas tas kuris eina per lūžtantį ledą kaip kunigas šviečiantis visas po meilės nakties kelių milijonai - mano visi melodijų aidas giliai viduje jas norint išgirsti reik plėšyt save

aš galiu paliest aš turiu rankas aš turiu dantis aš galiu įkąst aš turiu batus aš galiu išeit aš turiu pirštus aš galiu pro juo žiūrėt aš turiu akis matančias naujai aš turiu ugnies aš galiu mylėt aš turiu plaučius aš galiu įkvėpt aš galiu kalbėt aš žinau žodžius kai iškeliu rankas pasaulio vidury tai tik tušti delnai

iš po puodo nepabėgsi

ir kai tik sutems atsinešiu vandens
paskandinsiu jame savo jauną veidą
ir kai po nakties saulė vėl patekės
prisiminsiu, kaip ji prieš tai nusileido

šiandien yra paskutinė diena
gaila tik džiaugsmu negaliu pasigirti
mano sode begalybė žiedų
medžiai visada taip atrodo prieš mirtį

Vilnius

---

Pavasarį Vilniaus palėpėse
paskelbia naktį lietus,
klavišais tampa poetai
jais groja pirmasis lietus.'

---

Draugystę mano kišenėse
subėrė kaip laimės taškus
griuvėsiai - šio miesto actekai
per šiuos paskutinius metus.
---

po pušele

po langu įsikūrė strazdas giesmininkas ir juodagalvė devynbalsė. .. šią naktį mes turėjome pervažiuoti labai plačią kryžkelę (taikos ir savanorių prospektų kryžkelės dydžio kažkur miške ir kalnuose) ir taip išėjo, kad visi, kurie turėjo, pervažiavo. kaip ir per encounterį staiga visų mašinų durelės atsidarė ir išlipome dalintis įspūdžiais, kad va - pervažiavom, sustojom ant tokių smėlėtų miško keliukų, aplink pušynai, tamsi naktis, raudonuojantis tolyje dangus. mama pasiskundė, kad kai jie kirto kelią, kažkoks lėktuvas praskrido virš pačių galvų labai išgąsdindamas ir aš pradėjau įtemptai ore ieškoti garso. Po kiek laiko visi atsisukom į vakarus - pamatėm malūnsparnį. Tada aš išgirdau kiek kitokį garsą, sklindantį nuo to lėktuvo, nei visada. .. kažką staigaus, garsiai pamąsčiau -"sprogs!". nespėjom sureaguoti, kaip lėktuvas iš kilometro aukščio nukrito į mūsų pušyną už 200 metrų, tada pasigirdo sprogimas, pasirodė kilometrinis atominis grybas (mano galvoje iškart sukilo hirosimos išnašos iš epicentro ir išsilydžiusios lėkštės). ..staiga suvokiau, kad reikia gultis į miško provėžas ir tik atsiguliau, verdantys liepsnų kunkulai praskrido viršum mano galvos svilindami odą. aš juntu jėgą, su kuria plieskia. dar iš kažko girdžiu vis per stingdantį garsą: "kelkis, pasigrožėk, kokios liepsnos", "tu degi". .. aš apsiverčiu ir pušyno smėlyje , piešdama angelus, nusigesinu. .. pirmą kartą sapne jutau skausmą - kaip peršti žastų odą. po kiek laiko viskas aprimo ir mes visi nebijodami pavirsti druskos stulpais, sužiūrome į tą pusę, ir staiga dar vienas sprogimas, į orą pakyla lėktuvo propeleris ir pasišokinėdamas su siaubingais trenksmais į kelio asfaltą kas kokius 500 metrų atsirita iki mūsų ir sustoja prie pat mano mamos, maitinančios Skaidrių iš buteliuko kažkur ant kalniuko po pušele.

от смерти лекарство нет

I know my way inside is clean.

kiškiakopūstienė

bet aš norėjau išsakyti jums mane apnikusį jausmą, kad tikrasis mano gyvenimas, ko gero, taip ir baigėsi aname giliame šulinyje Mongolijos dykumoj. Juočiuosi taip tarsi ta ryški šviesa, vos menkoms dešimčiai ar penkiolikai senkundžių užliejusi šulinį iki pat dugno, būtų išdeginusi pačią mano gyvasties širdį. Paskui, kad ir į kokius įvykius būčiau pakliuvęs, kad ir ką būtų tekę patirti, aš jau nieko nepajėgiau išjausti iki pat širdies gelmių, net tada, kai praradau kairiąją plaštaką, net sovietinės internuotųjų stovyklos pragare - visur jaučiausi tarsi apdujęs ar apmiręs - ir tiek

pasaulyje, kuriame jis atstumiamas, jūs pripažįstamas. aš nespėjau pereiti į savo laukų pasaulį, nespėjau rūgštynių prisiskint sode, užtat najau į mišką rūgšties girdžiu tik spragsėjimus prie šito jo laužo. ir kaip vilkas slankioju krūmuose - nesiryžtu pulti ant šito kelio, matydama liepsnas. 村上春樹 - lyg kas būtų ištraukęs kištuką iš lizdo. tamsoje aš drąsesnė.

keksas (netaisytas)

"Kai susipazysti su pagrindiniu dievo kuriniu - keksu bet koks kitas kurinys nesamone nes tik labai mazai atspindi didyji kurini :) "

encounter :) yach raganų naktį

įsiliejau į Lietuvą kaip į visiškai naują pasaulį. .. be proto keistą ir gilų, aidint sirenoms Kalvarijų turguj, slaviškiems riksmams ir su absoliučiais lietuviškais ir atsipalaidavusiais Kauno atvirukais ir šio miesto žmonėmis naktiniame encounteryje. .. šią naktį pirmą kartą išgirdau lakštingalas prie Aleksoto tilto vienoj požeminėj tepaluotoj perėjoj, uosčiau žydinčias slyvas prie pačio nuostabiausio Panemunės tilto, ąžuolyne ieškojau 103,0 radijo bangų, sklindančių iš po mano kojų, nes kažkas buvo labai čiūdnas, ir pakasė radijo siųstuvą. .. the rivers is flowing and growing. ..

Myliu paskutinio savo laistytuvo durų rankeną, kvepiančius jo prakaitu marškinėlius ir savotiškai myliu ilgesį per tą ilgesnį tarpą tarp vienų namų ir viso pasaulio skylučių, kuriose makalavosi mano burtų lazdelė šią gegužio naktį.