po langu įsikūrė strazdas giesmininkas ir juodagalvė devynbalsė. .. šią naktį mes turėjome pervažiuoti labai plačią kryžkelę (taikos ir savanorių prospektų kryžkelės dydžio kažkur miške ir kalnuose) ir taip išėjo, kad visi, kurie turėjo, pervažiavo. kaip ir per encounterį staiga visų mašinų durelės atsidarė ir išlipome dalintis įspūdžiais, kad va - pervažiavom, sustojom ant tokių smėlėtų miško keliukų, aplink pušynai, tamsi naktis, raudonuojantis tolyje dangus. mama pasiskundė, kad kai jie kirto kelią, kažkoks lėktuvas praskrido virš pačių galvų labai išgąsdindamas ir aš pradėjau įtemptai ore ieškoti garso. Po kiek laiko visi atsisukom į vakarus - pamatėm malūnsparnį. Tada aš išgirdau kiek kitokį garsą, sklindantį nuo to lėktuvo, nei visada. .. kažką staigaus, garsiai pamąsčiau -"sprogs!". nespėjom sureaguoti, kaip lėktuvas iš kilometro aukščio nukrito į mūsų pušyną už 200 metrų, tada pasigirdo sprogimas, pasirodė kilometrinis atominis grybas (mano galvoje iškart sukilo hirosimos išnašos iš epicentro ir išsilydžiusios lėkštės). ..staiga suvokiau, kad reikia gultis į miško provėžas ir tik atsiguliau, verdantys liepsnų kunkulai praskrido viršum mano galvos svilindami odą. aš juntu jėgą, su kuria plieskia. dar iš kažko girdžiu vis per stingdantį garsą: "kelkis, pasigrožėk, kokios liepsnos", "tu degi". .. aš apsiverčiu ir pušyno smėlyje , piešdama angelus, nusigesinu. .. pirmą kartą sapne jutau skausmą - kaip peršti žastų odą. po kiek laiko viskas aprimo ir mes visi nebijodami pavirsti druskos stulpais, sužiūrome į tą pusę, ir staiga dar vienas sprogimas, į orą pakyla lėktuvo propeleris ir pasišokinėdamas su siaubingais trenksmais į kelio asfaltą kas kokius 500 metrų atsirita iki mūsų ir sustoja prie pat mano mamos, maitinančios Skaidrių iš buteliuko kažkur ant kalniuko po pušele.
