trečiadienis, vasario 15, 2012

FFFFOUND!

Atėjo metas, kai aš pagaunu menkiausias nuojautas ir surišu jas su realiais savo gyvenimo žingsniais. Dar labai išryškėjo bendrosios pasąmonės buvimas. Tik nežinau kaip tai vyksta? - ar tai aš prisijungiu ir perteikiu savo nuojautas ir mintis tenais, ar iš ten pasiimu info, ar tiesiog paleidžiu programą pasąmonės lygmeny.. Kelias naktis atgal sapnavau, kaip kaimynė pradeda gimdyti. Susirinko daug stebėtojų. Gimdymas prasideda namuose prieš mano vaikystės duris ir persikelia į smėlynus, kur ant didelės smėlio pylos mes stebim jos virsmą. Staiga mane pasigauna gimdymą priimantis gydytojas ir vis bando kažko išmokyti. Aš suprantu, kad tarsi kaip ir sielų pasaulyje vien jau jo buvimas šalia yra užturbintas mokymas ir rūpestis. Kol galų gale sapne nuskamba jo žodžiai: "Tai tu didžiąją dalį savo dėmesio skiri vizualizacijoms, taip? Atsibundu lyg su dėme ant Chanel suknelės. Ir man jau aišku, į ką aš sau noriu atkreipti dėmesį. .. Po kelių dienų perskaitau vieno vaikinuko bloge, neblogą straipsnį apie iš esmės teisingą požiūrį į kūrybiškumo švaistymą tyruose. 
Nusprendžiau, kad visgi su metais ateina patirtis, labai kokybiškai perkošti savo info ir paversti ją realiais veiksmais ir, jeigu reikia, žodžiais. Panašu, kad slankstelis po slankstelio išsiridena savirealizacijos domino ir info lavina gali užgriūti šviesos greičiu, jeigu pradedi sau uždavinėti klausimus.
Ir kuo aš geriau gyvenu, tuo man sunkiau bus atsiplėšti nuo šio pasaulio, o tai kitaip aš ko gero sau sugalvosiu margą kančiom paženklintą gyvenimą (us). 
Todėl esu dėkinga už viską, kas duota, už tai, kas ne mano ir už šviesą be kančios šešėlio mano pasakiškoje kasdienybėje jau tiek metų. Už galimybę dvasiškai stiprėti, ramiai sėdint jaukiuose namuose, už vyrą tyrą ir ugnį jo krūtinėj, už gyvybę tėvams ir už avansus. Aš tikiuosi kada nors toms sieloms viską grąžinti su kaupu. 

Turiu mokintis. Toks mano buvimo šiame pasaulyje tikslas. Aš turiu mokintis švytėti neišeidama iš kasdienybės ir daryti viską, ką galiu, kol esu moteris, kad patobulėčiau ir išmokčiau nesmerkti, atleisti, neįsižeisti, atrasti būdą savyje palaikyti išminties budėjimą, kad ana plaksėtų kartu su mano diastole.  ..tyliai svyruoja pasauliai po spygliuotomis skaromis. Ačiū visiems už pritempimą, žinias ir žinutes. :) Įėjau paveiksliuką tokį, kur galvoju ir Jums turėtų patikt :)

ketvirtadienis, vasario 09, 2012

Saulutė

Pats skaniausias saldus, ant tikro, rudai geltono popieriaus atspaustų plonų tarybinių knygelių kvapas, kuriuose pūpso eilėraščiai ir išplaukę akvarele išpaišyti paveikslai. Tokių nuostabių judesių popieriuje kažkas sukrovė meno duobėj
Jau rasos pražydo,
Jau greitai sutems.
Prisėdo saulutė
Lauke ant akmens.

Nustebus prašneko
Pilka aviža:
- Iš kur čia atėjo
Mergytė maža?



Ačiū

Paminklas širdy, jaučiu dėkingumą. Sat-čit-ananda-vigraha.

šeštadienis, vasario 04, 2012

I am the bead
on the wrist
of her hand
that prays
to the mystery of night
dark sky dreamtime
death of light
mudra of surrender
like a butterfly dying in flight

penktadienis, vasario 03, 2012

kurtiniai

Per miegus su kaire ranka įsikibau į puoduko kraštą, o iš pirštų galiukų sroveno juodai raudonas kraujas ir tirpo vandenyje. 

Dar kai būna nerimas aš dažnai pasiduodu proto žaidimams ir jaučiuosi kaip žuvelė, kuri ilgą laiką nardė vandenyje glaustydamasi ir trindamasi į lelijų kotus, danguje regėdama dievišką šviesą ir rausvų lelijų spidėjimą, kol gavus per didelę dozę ramybės, apsvaigo varkšelei galvelė ir pradėjo tirtėt uodegėlė, sukelianti dumblą, apnešantį akis iki tinklų nepastebėjimo.

O tada, kai pakliūni, reikia laukti ir nesiblaškyti.