penktadienis, vasario 03, 2012

kurtiniai

Per miegus su kaire ranka įsikibau į puoduko kraštą, o iš pirštų galiukų sroveno juodai raudonas kraujas ir tirpo vandenyje. 

Dar kai būna nerimas aš dažnai pasiduodu proto žaidimams ir jaučiuosi kaip žuvelė, kuri ilgą laiką nardė vandenyje glaustydamasi ir trindamasi į lelijų kotus, danguje regėdama dievišką šviesą ir rausvų lelijų spidėjimą, kol gavus per didelę dozę ramybės, apsvaigo varkšelei galvelė ir pradėjo tirtėt uodegėlė, sukelianti dumblą, apnešantį akis iki tinklų nepastebėjimo.

O tada, kai pakliūni, reikia laukti ir nesiblaškyti.