Atėjo metas, kai aš pagaunu menkiausias nuojautas ir surišu jas su realiais savo gyvenimo žingsniais. Dar labai išryškėjo bendrosios pasąmonės buvimas. Tik nežinau kaip tai vyksta? - ar tai aš prisijungiu ir perteikiu savo nuojautas ir mintis tenais, ar iš ten pasiimu info, ar tiesiog paleidžiu programą pasąmonės lygmeny.. Kelias naktis atgal sapnavau, kaip kaimynė pradeda gimdyti. Susirinko daug stebėtojų. Gimdymas prasideda namuose prieš mano vaikystės duris ir persikelia į smėlynus, kur ant didelės smėlio pylos mes stebim jos virsmą. Staiga mane pasigauna gimdymą priimantis gydytojas ir vis bando kažko išmokyti. Aš suprantu, kad tarsi kaip ir sielų pasaulyje vien jau jo buvimas šalia yra užturbintas mokymas ir rūpestis. Kol galų gale sapne nuskamba jo žodžiai: "Tai tu didžiąją dalį savo dėmesio skiri vizualizacijoms, taip? Atsibundu lyg su dėme ant Chanel suknelės. Ir man jau aišku, į ką aš sau noriu atkreipti dėmesį. .. Po kelių dienų perskaitau vieno vaikinuko bloge, neblogą straipsnį apie iš esmės teisingą požiūrį į kūrybiškumo švaistymą tyruose.
Nusprendžiau, kad visgi su metais ateina patirtis, labai kokybiškai perkošti savo info ir paversti ją realiais veiksmais ir, jeigu reikia, žodžiais. Panašu, kad slankstelis po slankstelio išsiridena savirealizacijos domino ir info lavina gali užgriūti šviesos greičiu, jeigu pradedi sau uždavinėti klausimus.
Ir kuo aš geriau gyvenu, tuo man sunkiau bus atsiplėšti nuo šio pasaulio, o tai kitaip aš ko gero sau sugalvosiu margą kančiom paženklintą gyvenimą (us).
Todėl esu dėkinga už viską, kas duota, už tai, kas ne mano ir už šviesą be kančios šešėlio mano pasakiškoje kasdienybėje jau tiek metų. Už galimybę dvasiškai stiprėti, ramiai sėdint jaukiuose namuose, už vyrą tyrą ir ugnį jo krūtinėj, už gyvybę tėvams ir už avansus. Aš tikiuosi kada nors toms sieloms viską grąžinti su kaupu.
Turiu mokintis. Toks mano buvimo šiame pasaulyje tikslas. Aš turiu mokintis švytėti neišeidama iš kasdienybės ir daryti viską, ką galiu, kol esu moteris, kad patobulėčiau ir išmokčiau nesmerkti, atleisti, neįsižeisti, atrasti būdą savyje palaikyti išminties budėjimą, kad ana plaksėtų kartu su mano diastole. ..tyliai svyruoja pasauliai po spygliuotomis skaromis. Ačiū visiems už pritempimą, žinias ir žinutes. :) Įėjau paveiksliuką tokį, kur galvoju ir Jums turėtų patikt :)
