Laikas greitai eina tik tada, kai tavo mintys priklauso svetimiems protams* O kai mes randame vieną vienintelę priežastį, budinčią mintį, kaip kažkokį vilkelį, kuris rodo, kad nesapnuoji, kaip tame filme "Inception", kaip kvėpavimą, kuris lygtais sapnuose atpažįsta Martyną, tuomet ir tavo pačio mąstymo lieka ne per daugiausiai. Apie tai, kas tada pradeda dominuoti ilgai ir ne žodžiais pasakoti :) Tik viskas aplink pradeda lėkti kaip broleliai į karą, pasitikdami realybę, bet tu tada net nesusimąstai, kad laikas apskritai egzituoja ir kad eina greitai, nes jis visas pasklinda po tavo pavisatį. Nes, BE ABEJONĖS, tu tik laikyk save tuose dažniuose: tavo energetika taip kinta, kad žmonės gatvėje tau pradeda šypsotis, o tu savyje išlaikai džiaugsmą ir kuklumą. Ir dėkoji už laimę jiems nusilenkti ir tarnauti - blaivus, gyvas, nulėkęs užmarštin pačia geriausia prasme mūsų visas. ..laikas, nes nesigailime skyrę kažkam savo dėmesį - džiaugiamės jį išsvaistę.. .į širdis. „Nepavysiu!” — nusigando
Ir, parpuolusi ant kranto,
Laumė ragana gauruota
Laka vandenį mauruotą…
Bebenčiukas ir kvailutė (Kostas Kubilinskas)
*Vakar dar supratau, ką reiškia žodis, "užduxinti". T.y. užkišti mūsų kanalus, latakėlius, kūrybines vageles visokiais duxais (dvasiomis) - svetimais protais. Kuo aukštesnę natą išgroji, tuo geriau pagauni ir tikrąsias žodžių prasmes, o tai prie visko labai praverčia klausantis ką žmonės iš tiesų nori pasakyti ir padedant jiems apibrėžti tai, ką jie norėtų pasakyti. Džiaugiuosi. Ačiū.
P.s: Taip pat turbūt pajutote, kad kai kurių žmonių raštai ir žodžiai stulbinamai veikia, nors ten parašyta būtų tiesiog "Magija". Bet kai mes per savo patirtis žodžius "išjodinėjame", tuomet jie įgyja svorį. Skirtingi žmonės skirtingai su jais atrodo: kreditine kortele juk irgi gali braukyti kiek nori, niekur neatsiskaitysi, jeigu ten nėra pingų. Kartais mes rašome ir kalbame taip, kad tiesiog negali atsitraukti. Laimė mums pažinti.
P.8.8: O jeigu būčiau vietoj visos šios teorijos įdėjusi tik ištrauką iš K. Kubilinsko pasakos: pakalusi poniui šito žirgo pasagą? Aš galėčiau. :)
s.s.s: Ir dar labai džiaugiuosi, kad tokius dalykus suprantu, mano manymu, "žemose dažniuose" ciklindamasi.
s.s.s.s: Štai kaip aš, išbridusi su didele šypsena ant kranto, tarsi ilgai maudžiusis, bet jau energetiniuose rudos upės vandenyse, "skubu" priduoti nuo manęs varvantį pieną.
