antradienis, rugpjūčio 06, 2013

Ragnar Axelsson


Kai namo sugrįžusios mintys atsigręžia atgal
Kai nepasieki gyvybiškai svarbaus kranto
Kai plaukuose maišosi priešpriešiai vėjai su aistra gyventi
Kai nebelieka minčių, tik būtinybė išlikti psichikoje
Kai per žmogų gamta įkvepia likusius
Kai būsi neramus, bet esi atsipalaidavęs
Kai esi savim per visas kartas
Kai gyveni ten, kur nėra laiko, bet yra stichijos
Kai aplink nėra žemės, šiaurė giliau išvagoja veidus