tėvų kartos žmonėms liko leliumai. jie ir aš ! gaištu laiką rimtai įsiveldama į beprasmiškus karštus kasdienius tuščiažodžiavimus, ištraukiančius į paviršių iš vidinės ramybės. tuo tarpu daugėja gyvenimiškų skolų, kalijai tįsta kojos, sielos bankas nespėja atidarinėti sąskaitų, išdavinėti kreditų, daryti pervedimų į ateitį naujiems mano klientams, priiminėja krizendama indėlius krizės metu
kasdienybė gaišta atidėliodama paprastus sprendimus, priartindama visa, kas baigias, išėjusi į karą su širdies choru! Lela, lada, leliumai. ..
ir kodėl, lada, savo švelnia ranka mano plaukus ir širdį glostys senatvė, nors aš jos visai nemyliu? čia neiškentusi mūsų paleistuvystės, žemė p r i g l a u s mano apvalius kruopščiai lakuojamus nagučius, abgamėlius, susimetusias kūno salotas, mano rūko patalėlius, kur mirtis pasuka vaisių žemyn galva
kasdienybė gaišta atidėliodama paprastus sprendimus, priartindama visa, kas baigias, išėjusi į karą su širdies choru! Lela, lada, leliumai. ..
ir kodėl, lada, savo švelnia ranka mano plaukus ir širdį glostys senatvė, nors aš jos visai nemyliu? čia neiškentusi mūsų paleistuvystės, žemė p r i g l a u s mano apvalius kruopščiai lakuojamus nagučius, abgamėlius, susimetusias kūno salotas, mano rūko patalėlius, kur mirtis pasuka vaisių žemyn galva
