ten vištos pas močiutę grajauskuose kaip gargatūnai. o viskas prasideda ant sauso mėšlo krūvos venclovienei uždainavus Lietuvos dainą, kuri nuaidi per pačią širdį. tada mes žudomės aplink senus kretančius raudonus kombainus... ir vis susirandam kokią patrauklią iš išorės vietelę - mano buvusią mokyklą, kur pilnas anglių kiemas, nei vieno medžio, gal po karo? - iškraipyti laiptai, plytų guzai, sąjūdžio paminklas - rombas pastatytas ant kampo, nudažytas Lietuvos vėliavos spalvom. O mes hole pradedam nuožmiausias skerdynes: lakstau nežmoniškais greičiais, išlupu turėklus, skrodžiu, atriekiu veido, fontanai kraujo, kalnai mėsos, o keisčiausia, kad mes žinom - abu (nors tavęs ko gero daugiau), kaip stipriai skauda. ir kaip to reikia. po to sustingstam ir visos žaizdos užsitraukia, atsiskyrimas nuo gyvybės nutrūksta; tada mes keliaujam, ieškom - kažko industrialesnio. ..mūsų tokia meilės išraiška. galabyt kūną. arba taip amžinybė kvėpuoja man į nugarą. aš po to tokia saugi jaučiuos
kaip savo vagonėly sudžiūvęs mirštantis P, o aš tam vagonėly būdama matau ne tai - matau, tarsi pro išdužusį traukinio langą, kaip į krūtinę nušautas pro šalį einantis Artūras sukniumba ant tarybinio žvyro. man daug galų, kaip Biliūno pasakėlėj apie moteriškę. ..ieškančią savo žvaigždelės akyse. širdies lakūno beprotybė! noras katapultuotis - nuo Lyduvėnų tilto armatūrų nušokt į Dubysą, nes nėra niekur sapne Artūro - nušovė. Po kokios paros beprotybės atsibudau vidury nakties, išmušta prakaito, bo širdis kalė kokį 140/90, jeigu ne daugiau. blemba, koks jausmas rast mirusį vyrą miegantį šalia. aina sau. Visi raudoni kaip burokai, o kad perpjautum, tai visi kaip sniẽgas' . ..kai ilgai nelyja, sniegu atiduos.
kaip savo vagonėly sudžiūvęs mirštantis P, o aš tam vagonėly būdama matau ne tai - matau, tarsi pro išdužusį traukinio langą, kaip į krūtinę nušautas pro šalį einantis Artūras sukniumba ant tarybinio žvyro. man daug galų, kaip Biliūno pasakėlėj apie moteriškę. ..ieškančią savo žvaigždelės akyse. širdies lakūno beprotybė! noras katapultuotis - nuo Lyduvėnų tilto armatūrų nušokt į Dubysą, nes nėra niekur sapne Artūro - nušovė. Po kokios paros beprotybės atsibudau vidury nakties, išmušta prakaito, bo širdis kalė kokį 140/90, jeigu ne daugiau. blemba, koks jausmas rast mirusį vyrą miegantį šalia. aina sau. Visi raudoni kaip burokai, o kad perpjautum, tai visi kaip sniẽgas' . ..kai ilgai nelyja, sniegu atiduos.
