anksti rytą aš užrišiu tau akis ir nusivešiu kada nors, kai saulė raudonais ilgaisiais spinduliais stumdys nuo veidrodinių paviršių rūkus, į Aukštaitijos mišką, prie juodos šakotos miško ežero akies. Ir ligi širdies mudu nubrisim garuojančiu ežeru kvėpuodami ten kur yra gražiausia mūsų Lietuva.Ten, kur net pačių tyriausių mintys mūsų nepasiekia.
