Naktinė lemputė veidas į veidą veidrodėliui. Natiurmortai iš nuovargių pirštų galiukuose, plastikiniame indelyje klapsintis akim kiniškas laikrodukas primena apie besiužsimerkiančias aušras. Žiema ateina. Viskas gi prasprūdo mėnesiu į priekį. Žiema tęsis dabar ligi vėlyvo pavasario. O iki Saulės saulėgrįžos, iki kurios gilia ir šalta rytine tamsa pasidžiaugti liko - o ne! - tiek nedaug - tik dvi savaitės - reikia kelius numegzti per solsticijos šventes savo artimiesiems iš mūsų šerdyje besiteliuskuojančio tiršto raudono brandinto kūrybiškumo. O idėjų tiek daug - esu pasimetusi. ..Viskas prasidės nuo atvirukų tapymo, baigsis pačia didžiausia - supakavimo dovana.
Jaučiu kaip tempiasi skaidrus kaspinėlis, atsiknoja dešinės rankos smiliaus nagelis, atrišinėjant mazgą nuo dėžutės, iš kurios tiesiog bir pabirs nauji never never land'ai. Tviska apie tai, kaip stikliniuose žaisluose atsispindinčios elektrinės girliandos, minčių balseliai širdyje - ten geriausiai girdisi pasaulio mintys. Aš - stiklinis - irgi - žaislas, trapus, papuoštas žaižaruojančio jūsų girliandų tviskėjimo.
