Ilgaamžio diena: atsibundi, nueini pamelžti karvutės per žolę, tarppirščiais paspyręs dobiliuką arba įsmunki į apšarmojusį tvartelį, iš kur parsitempi kibiriuką pieno, grįžęs namo užmaišai tešlą blynams, įtarkuoji tris gerus obuolius arba piene išsiverdi avižinių dribsnių košės: natūralus maistas ir judėjimas. Grįždamas dar parsineši kokią ramunę iš gėlynėlio ir įmerki į vaikų lipdytą vazelę ant stalo. Per tą laiką, kol ruošiesi į darbą, pasikvieti kokią atžalą, kad pavartytų blynus. Tada jaunesnioji dukra dengia stalą ir visi gražiai ir ramiai pavalgo pusrytėlį - šeima. Į mokyklą atžalos įsideda sumuštinių su pomidorais ir druska, gabaliukais papjaustytų morkų iš daržo. Ligi užaugs vaikai ir ateis senatvė, tol viena kita žvaigždele švies gyvenimo tikslai. Vėliau ilgaamžis užssima anūkų ugdymu ir globa - močiutės/senelio efektas. Aktyvi veikla, kiekvieną vakarą po pusę taurelės vyno, namiškiai, maldos ir gyvenimas su žmonėmis, kurie ypatingai įdomūs pasidaro išryškėjus kaulams ir gysloms - išsirinkus teisingą gentį. Daugiau apie tai Dan Buettner.
P.s.: Jeigu Jūs ir aš - vieno kraujo, aš mielai išgerčiau puodelį arbatos Bernardinų kapinėse.
