Kai atverti minkštą mamos knygą "Mezgimo abėcėlė" ir pasidarai sau pirštinaites, o švelnūs keturnyčiai vilnoniai siūliukai slysta geraisiais ir blogaisiais plonaisiais virbalais;
Kai apuostai eglutę ir net po švenčių išprašai Kalėdų senelio dovaną;
Kai kyla idėjos, - nufotografuoti visas dar gyvas tavo vaikystei priklausančias vietas. ..žaidynes, akmenis, prūdus, pūškes, dobiliukus, čiuožyklas, tvorikes, medžius. Viską taip, kaip palikai. O po to tose nuotraukose paintu papaišyti žmogučius, atvaizduojant ką jie ten veikė.
Kai nugali visas tavy tūnančias baimes vienu kokiu nors tai užsiropštimu į seną žuvų šėryklos bokštą. Su viltim, kad kada nors užlipsi pamedituoti.
Kai po ilgo laiko namo grįžta paukščiai ir kai tu pirmą sykį pamatai, kaip krūpteli išgasdinta plėšrioji medšarkė, kai suploji katučių, norėdama patupdyti į aiškesnę vietą.
Kai po ilgo laiko jautiesi vėl turtingas, nes turtinga yra aplinka: paukščiais, atsiminimais, artimaisiais, juodžemiu, tolimu horizontu - kiek užmatai.
Kai vėl pradeda augti raumenukai ant kojų nuo ilgų meditatyvių vaikščiojimų visą darbo dieną.
Kai jauti, kad atsigauna vertybių sistema, vos tik protas pradeda ilsėtis, matai vėl, kas yra kas. Kai kyla minčių iš pagrindų ją persitvarkyti. .. pradėti nuo grįžimo prie besąlygiško tikėjimo savo jėgomis, mintimis nuo širdies rašytomis, vadovautis dora ir kantrybe.
Net kai audra, tokia kaip šiąnakt. Kurį laiką megsiu.
