Kuo skiriasi tikėjimas nuo žinojimo

Viena yra nuostabiai apvalantis, išlaisvinantis besąlygiškas aklas tikėjimas, bet nepatyrus, antra yra žinojimas, kuriuo vedinas tu prisijungti prie kritinės masės, vedančios Aukso amžių, kuri vis kaupiasi kaip ir patirtis, kurią sudaro savęs išsiskaidymą iki vibracijų, gyvenimą be maisto, tarnystę, mokymą, apjungimą, visų religijų esmę visų amžių kontekste suvokę, visi iki vieno besiremiantys ar besistengiantys remtis dhamma/dora kasdienybėje. Pajauskit kaip jauni žmonės lyg niekur nieko prisijungia prie dvasinių praktikų ir turi gebėjimus vadovautis intuicijom, programuoti savo būtį ir t.t.

Ir kaip tik, kai vakar ėjau į mišką ir norėjau nebeskainioti žibučių, nes geriau jų pasisodinti, o po to persodinti atgal, kai radau ant kelmo sukapotą kirą, kai valgiau daigintas mungo pupeles ir man jų pasidarė gaila, galvojant, kad tai turi nešti gyvybę, aš pastebėjau mažytį nerimą ir paieškojau savy kažkokio atsakymo į visus šiuos susimąstymus apie tai, kurioj vietoj čia gyvybė tarnauja kitai gyvybei. Tiksliau - kaip? Lygtais mes nusėdam ne vien šiam pasauly - jų daugiau. Todėl išties turėtų būti būdas nieko nenaikinant kūrenti kūno krosnį. Tik kaip. Ir šia kad nori, kaip gražiai jinai papasakojo apie tai, apie ką aš sau klausimus formulavau.

Dar labai gražu, kad mes turim gyvenimo tiek, kiek užrašyta mums kvėpavimų. Paskesnis žingsnis po to, kai tu nustoji maitintis prana, esti nustojimas ir kvėpuoti (imti).

Reikia būtinai pasidomėti, ar tai po to reiškia fiziologinę mirtį, bet dvasios nušvitimą. Ar tai anaiptol nereiškia fiziologinės mirties, kas irgi labai tikėtina, o tuo atveju savo dvasios stiprybės dėka valdai savo kūną ir ilgaamžiškai egzistuoji. Ghach.. . Tokių žmonių tikrai yra. Aš bent jau apie juos girdėjau.

Tegul atsiranda Jums visiems erdvės judėti. Linkiu visiems pasijausti energija. Linkiu domėtis savimi, nes didžiausia gyvenimo tragedija anot Margaritos, kai savęs nerealizuoji. 

Viskas priklauso nuo sąmoningumo, nuo santykio su situacija ir faktais. Nuo potencijos priimti atsitiktinumus, intuiciją, širdies vėjus tokius, kokie jie yra ir nesivadovauti išorės dirgikliais.

Ačiū.