antradienis, birželio 12, 2012

Begalinį mėlyną miežių lauką užsimerkus perbridau ir pagalvojau - puiki vieta mylėti, vaikščioti basikom, pėškom, skalbti ir džiaustyti vėjuose po langais, po medžiais, po širdim nešiotis kūdykius. Žemė mūsų at(si)radimų laukas. Saldus ir apgaulingas yra saugumas tarp keturių sienų, tarp žmonių, kurie už tave aria, akėja, duoną užsėja. Moki pakankamai, jeigu gali savo rankomis iškasti šulinį - pождает тепло живое дыханиe.