penktadienis, birželio 15, 2012

Prieš mano akis jis buvo prieš daug vasarų. Ėjau toliau. Dabar esu jame - juo persigėrus - nebematau - jaučiu. ..Auštesiųjų jėgų buvimą ir ryškėjimą. Labai sąmoningai atsiduodu jų valiai - pasitikiu taip, kaip bet kuris vyras norėtų, kad juo pasitikėtų moteris. Aš susibendravau su Jumis. Prašau Jūsų visų stiprybės ir palaikymo. .. tame nepastoviame kelyje į nuolatinę praktiką.

Tegul viskas Jūsų rankose. Nes tai tikrai veikia. O aš jaučiuosi savo vietoje. O Jūs stebėkite mano akimis šią žemuogių pievelę.  ..prieš vasaros saulėgrįžą. Dabar toks metas - jo niekas neaprašo, nes tai labai subtili, beveik nejuntama vasaros pradžia, nurimusi jazminuose, rožėse, drugeliu ant gulinčio ir šienu kvepiančio lauko, nes tai sunkios braškės ant šiaudinio takelio, nes tai rytai, kur iš mėlynos pievos gali parsinešti kibirais rasos, nes tai dar lengvi, bet jau rūkai virš Dubysų, nes tai tuščias, bet grūdas, nes tai jau paukščiai stebi mus, sukdami ratus virš galvų, keletą kilometrų lydėdami laukais tolyn nuo lizdo. .. - visa tai labai aukštos ramybės natos, kurių beveik niekas negirdi kaip ir savo širdies.

Aš, k
lausanti savęs taip, kad girdėti lyg vakarinis bažnyčios varpas šitmečiu atgal, aš giliam išbandymų vandeny, prisėmusi į plaukus atsakomybės už savo veiksmus laike. Ir sunku man kartais, dievaži, tuo pat metu irkluoti ir semti iš valtelės ašaras gurkšniais. 

 ***
Mūsų abejonės lyg klejonės kartu su mintim lyg su girtu žmogum po miestelį, ieškant jam išgerti. Jau buvau atsipalaidavusi. Bet ko gero dabar aš jau su visam pelieku šitą ežerą, - žvejokite save. Man reiks pagalbos. Aš nebebūsiu tokia artima į išorę, tik ten - kur iš tiesų jaučiu save esant. Bet iš tiesų - nepamainoma.

Aš - naktį šiltas vanduo, malonus kojoms, aš - joga, atsikračius minčių, aš - pilna saldainių popieriukų lova, aš - vaikas, nežinantis, kokie mėnesiai būna metuose, aš - tamsiai mėlynos rankos prieblandoje, aš - laimė justi, kad eini teisingu keliu, aš - išbandymus atpažįstančios širdys, aš - narcizas ir auksaburnis, aš - laukiantis.  ..pianinas - be išankstinės nuomonės apie Jus. Aš esu visur ir visuose ganausi. ..

Jeigu užsitarnavai "didelės"  pagarbos, reiškias tu jau netekai galimybės pažinti tų, kurie tave gerbia, tokių, kokie jie iš tikrųjų yra. Nes dažniausiai jie iškelia mūsų savybes kaip kelrodį mėnulį į mažą geltoną dangų, užmiršdami laistyti įgimtas esaties tiesas. Būkim protingi, galvodami apie juos, remkimės tinkamais archetipiniais pavyzdžiais. Būkim akyli, ugdykime ir savyje Savą prigimtį. Nedusinkime jos dūšiai neartimomis religijomis, dainomis, nesistenkime į save sugerti visų spalvų ir kvapų. Kuo mažiau visko mumyse liks ir išsigrynins, tuo mes tapsime malonesni Dievo akiai :) Užsitarnaukime kitų Meilę, o ne Pagarbą - kviečia Moteris.