Per kelias dienas sulaukiau išraiškingo veido minčių kaštonų spalvos akimis prie apvalių staliukų savo "po plaukais" kavinėje, kur rudeninėje drėgnoje tamsoje ištirpsta sausuose liepos lapukuose susigeriančių fotonų išlydžiai ir trankymasis į paskutines nesuirusias chloroplastų membranas. Toks keistas kuklus iš prigimties malonumas vis mintimis pasūpuoti savyje energijos lopšį, kai jautiesi net nebegalinti būti prieinanti, rūpestinga ir stipri. Malonumas matyti, kad visos mintys tvyro ore, kad kiekvienas jas jaučia ir, kad tai nuostabus įrankis mūsų rankose. Justi ne tik griaunančią, bet kuo dažniau atstatomąją galią. K ą p a s ė s i - t ą i r p j a u s i. Mane iš proto veda neišmatuojama informacija posakyje, kuris praradęs net pusę savo veido, yra atpažįstamas, kaip giliamintis. Kaip žiūri - taip ir matai. Mane iš proto v e d a tyliais rytais, kai niekas nemato, kad tu atsimerkęs į dar iki galo neišgaravusią tamsą , šildomą rudens žiburių. Kai per naktį atvėsusiu kūnu nubėga pirmosios užsidegusių ląstelių išskirtos šilumos bangos ir tave išpila pirmasis kūno rūkas lyg po nėrinuku iš ilgiausių raudoniausių saulės spindulių.
Jeigu jau vieną kartą tu kažką žinojai. Džiaukis paprastais dalykais, krykštauk, mėgaukis viešai būk laimingas, atvirai šypsokis, švilpauk, dainuok, medituok, kramtyk gatvėj bulkutę, verk, patapk vegetaru, dalinkis, išvažiuok gyventi į kaimą, nusipirkit dviese su kaimynu "karvę per pusę", būk drąsus - pasiūlyk jam tai, išmokit melžti, juk dar jūsų tėvai lakstė aplink pilnus bankeriukus pieno ir gaudavo puodelį pieno dar su puta; laikykit vištas, viščiukus, kartu su vaikais juos prižiūrėkit, nusimaudyk nuogas ežere, šypsokis, kai mylimas žmogus gražiais slaptais žvilgsniais tyrinėja tavo iškilimus, kai tu nerūpestingai džiaustai skalbinius vėjyje ant virvės, o ne žaismingai išsisuk; priimk pačius mažiausius savo vaikus ant kelėnų kartu skaityti sudėtingas knygas ir aiškink jiems pačius sudėtingiausius dalykus, nes tik tada jie užduos jiems pačius svarbiausius klausimus ir pasakyk žmonėms, jei matysi, kad jie tau nei kiek neprimena savęs pačių.
Tyliai svajone
Prabyla
Vilniaus obelys.
Jeigu jau vieną kartą tu kažką žinojai. Džiaukis paprastais dalykais, krykštauk, mėgaukis viešai būk laimingas, atvirai šypsokis, švilpauk, dainuok, medituok, kramtyk gatvėj bulkutę, verk, patapk vegetaru, dalinkis, išvažiuok gyventi į kaimą, nusipirkit dviese su kaimynu "karvę per pusę", būk drąsus - pasiūlyk jam tai, išmokit melžti, juk dar jūsų tėvai lakstė aplink pilnus bankeriukus pieno ir gaudavo puodelį pieno dar su puta; laikykit vištas, viščiukus, kartu su vaikais juos prižiūrėkit, nusimaudyk nuogas ežere, šypsokis, kai mylimas žmogus gražiais slaptais žvilgsniais tyrinėja tavo iškilimus, kai tu nerūpestingai džiaustai skalbinius vėjyje ant virvės, o ne žaismingai išsisuk; priimk pačius mažiausius savo vaikus ant kelėnų kartu skaityti sudėtingas knygas ir aiškink jiems pačius sudėtingiausius dalykus, nes tik tada jie užduos jiems pačius svarbiausius klausimus ir pasakyk žmonėms, jei matysi, kad jie tau nei kiek neprimena savęs pačių.Tyliai svajone
Prabyla
Vilniaus obelys.
