antradienis, spalio 26, 2010

magnitudo

Many slypintttčios jėgos, valdomos mano mintimis ir judesiais. kai lyg žinodama, ką gali mano kūnas, atsiduodu instinktyviam dvasingumui, sukurtam vidinio žinojimo, vidinio vedimo, iš kurio kyla ir į atskirus polius šakojasi pasaulio religijos. man tik vienas - mano širdies kelias vienu metu artimas visoms konfesijoms ir palaikantis rėžimą materijos palaikyme jos virsmuose į informaciją ir energiją ir atvirkščiai. elegancija, pagarba ir kontrolinis grakštumas, sukuriantis svorio centrus mano elgesyje puošia šiųdienę kasdienybę, lyg nėriniai kaimo mergos maišą.

Visa mano, kaip informacijos didybė stipriai inspiruota laukų mokyklos - tarsi aš juose išsiugdžiau universalią pagarbą ne per tiesioginę mirtį. Savo dvidešimt penktais gyvenimo metais jau jaučiu švelnius liūdesio algoritmus prieš mirtį mirties rezultate, didelę meilę, dvasinius svyravimus.

Atsakomybė, didybė, pagarba savo sprendimui, pažinumas, veržlus rato uždarymas. Akimirkos keičiančios mano pasaulį ir žemės karoliukas, subtiliai reikalaujantis gilios vienuolystės. Už visų spindinčias akis, išgrynintą mokytumą ir kuklumą, trąšią dirvą sprendimams, už jutimą, kad pirštų galiukais gali nužudyti žmogų, o mintimis meilę. .. už visa ko trapumą ir laikinumą maldoje aplink tavo stiprybę, kurios neišsigąsta ir kurią s u p r a n t a patys artimiausi žmonės sąmoningai ją tokią savyje ir tavyje ugdydami.