pirmadienis, spalio 11, 2010

Mirties Skaistumas

Saldūs ankstyvi rytai ir valanda šnekučiavimosi su savimi.. . iki kol neužberi sušilusiom po šlaunimis žemėmis savęs į dar gilesnę miego duobę. Kalnuose išpučiami pirmieji šaltesni atodūsiai. Taip norisi visko imtis, dirbti tik tai, kas neprieštarautų mano pažiūroms, tikėti, kad stiklinės druskinės šukės. Šio pasaulio atributikos laikinumas. Mintys materializuojasi lyg apšviestas drėgmės dūmas, virstantis į lengvas česnako luobelių užuolaidos ant laukų. ..
D a u g l e n g v i a u gyventi galvojant, kad viskas trumpam: motinų liemenys, truputį aukščiau virš virtuvinių stalų; juodos panagės, lengviau grožėtis margais paukščiais, kalnais, pasaulį dengiančiu dangumi, lietumi virš pakalnučių; nenusiminti, krykštauti iš laimės pamačius varlytę spalvotu pilvuku, rūpintis savo varlyte spalvotame savo pilvuke; grįžti į Lietuvą - į taip mylimą kraštą ir padėti jam ir jo žmonėms klestėti esoje.

Švelniai ir rūpestingai mylinčiojo ir mirusiojo veidai lygiai taip pat atsipalaidavę. .. lyg su vos juntama skaidria šypsena raukšlių tinklelyje.