trečiadienis, gegužės 16, 2012

Aš - neisiu pro'tas

Kažkada pastebėjau, kad trupa priekiniai mano dantys. Galvojau, kad jie kažkokie turbūt bus silpnoki. Bet dantistai paaiškino, kad ko gero nevalingai, bet labai stipriai juos sukandu, kai pykstu arba, kai kūnas dirba su kitokio pobūdžio pertampomis. Po kurio laiko pradėjau tai pati pastebėti, o pastebėjus sukandimą atpalaiduoti.

Lankydama jogą ir po to, kai mane atrado Vipassana, aš pradėjau geriau negu įprasta justi savo kūną. Ir pastebiu kiekvieną kartą, kai nevalingai suspaudžiu ir savo širdį - įtraukiu krūtinės ląstą, nebekvėpuoju arba stipriai įtempiu kairės rankos raumenis ties petimi - negeras fiziologiškai jausmas. Jeigu užsirakinu šioje būsenoje, tai pakyla spaudimas, atsiranda nerimas. Tai gali būti gražiausia diena vidury pienių pievos, bet The Butterfly Effect in the Memory. Sustabdyti proto žaidimus padeda Anapanos meditacija (Susikoncentruoji tik į kvėpavimą ir atsimušinėji nuo minčių). Protas dažnai užsižaidžia tarp suvokimų, kuriais vadovaujasi organizmas, tam kartui ieškodamas budinčios minties. Kai jos reikia greitai, ir - NĖRA taip greitai, kaip norėtųsi, prasideda nerimas. O tada reikia tiesiog Anapanos, Šavasanos, sąmoningo grožėjimosi žydėjimu, žaliavimu, blizgėjimu, šiluma ir vienuma  - tam, kad atsipalaiduotų tarp įsitempusių raumenų suspausti nervai.

O dar mes visi dažnai esame įtempę veidą. .. Numirsim, jis tikrai atsipalaiduos, bet galime pabandyti ir dabar. Atpalaidavęs veidą, nori nenori pereini į stebėtojo poziciją. Pačią sveikiausią mūsų būseną :)