pirmadienis, lapkričio 26, 2012

auksinių uogų aruodas

Tai, kokius aš Jumis matau, priklauso tik nuo manęs. Norėčiau keltis iš tamsaus miego kaip besiritantis iš kiaušinio viščiukas, kaip iš žemės kylantis daigas, kaip sprunkantis pumpuras  - aš noriu būtent tokios jėgos. Aš nenoriu jokio militarizmo. Ir ne šarvai juosia mano liemenį, o prijuostės ir ne kalavijas ant mano peties, o ilgi saulės šildomi ir džiovinami plaukai, ir ant galvos man ne šalmas, o kaip bebūtų keista jau ir man pačiai, bet ko gero auksinių uogų karūna.