auksinių uogų aruodas
Tai, kokius aš Jumis matau, priklauso tik nuo manęs. Norėčiau keltis iš tamsaus miego kaip besiritantis iš kiaušinio viščiukas, kaip iš žemės kylantis daigas, kaip sprunkantis pumpuras - aš noriu būtent tokios jėgos. Aš nenoriu jokio militarizmo. Ir ne šarvai juosia mano liemenį, o prijuostės ir ne kalavijas ant mano peties, o ilgi saulės šildomi ir džiovinami plaukai, ir ant galvos man ne šalmas, o kaip bebūtų keista jau ir man pačiai, bet ko gero auksinių uogų karūna.