Lyg švelnios poezijos išsiilgęs kūnas, lyg vis dar tebežydinti seniai ant kapinių atnešta gėlelė, lyg vis dar tamsoje tebestovinti mama, nors vaikai išvyko dar prieš saulei leidžiantis, lyg pirmadienį namo grįžusi jauna gimdyvė, penktadienį netekusi savo nešioto kūdykėlio, lyg vaikas, kurio žaisliuką išneša jam nematant, lyg ieškantis vaikas, kuriam niekas nepadeda ieškoti, lyg mylėjęs, lyg buvęs ir mylimas, bet paliktas, lyg sąmoningai nusprendęs stengtis ir stengęsis, bet neįvertintas, lyg suaugęs, o kaip vaikas krykštaujantis, bet sugėdintas, lyg neišsaugojęs paslapties, lyg galvojęs esąs stiprus be žmonių - savo silpnumu, bet be jų nenurimstantis, lyg nieko nenorėjęs, bet viską ėmęs, lyg norėjęs duoti, bet nieko nedavęs, lyg kalbantis, bet neišgirstas, lyg sureikšminęs, bet supratęs, kaip tai nereikšminga, lyg nejuntantis, kaip viskas kinta.
lyg vaizdai, kuriuos renkiesi atsiminti prieš pat mirtį.
