I am here for you - skamba vieno garsiausių budistų vienuolio žodžiai, apibūdinantys visą budistinę religiją. Tuo pačiu šis mokymas skatina mylėti save, kad galėtum mylėti kitus. Ir visi aplinkui dabar veržiasi savo širdies keliu - besąlygiškai. Nusimušinėdami bet kokias dogmas, mokymus ir dėsnius, pasikliaudami vien savo širdimi. O aš tik matau, kad ko gero jie iki galo savo širdies taip ir neklauso. Arba pasileidžia kaip poruotis norintis jautis per vagą ant kelio po fūros ratais. O tą fūrą vairuoja dar vienas garsaus širdies balso klausytojas, per tą muziką negirdintis kas darosi aplinkui. O jam ir tas pats, nes jis klauso savo širdies, o ne kitų. Klausytis širdies man nėra tai, kad aš einu pas ką noriu, vos tik užsimanau, bučiuoju ką noriu, vos tik užsimanau, sakau ką noriu, vos tik užsimanau ir plius prie visko dar galvoju, kad esu nuoširdus. Ir tuo didžiuojuosi - jaučiu nuo to laimę. .. Aš asmeniškai nesijuntu laiminga, kai statau laimę ant kitų kaulų, kai darau, ką noriu. Jaučiuos laiminga, kai padarau kitus žmones tokiais, kai juos suprantu ir palaikau. Nors kartais tai reikalauja didžiulių pastangų, kurios man gal nėra tokios mielos kaip pats rezultatas. Ir man atrodo, kad niekada negalėčiau iškelti savo pilyje vienos vėliavos. Negalėčiau iškelti savęs ir savo kelio virš visko ir visų į tą pirmą vietą. Visada jaučiau visa širdimi, kad noriu iškelti dvi vėliavas. Noriu, kad greta šalia manęs eitų rūpestis kitais žmonėmis. Mokėjimas su jais susitarti ir kalbėtis. Ir visi bando mane suvaržyti, kalbėdami, kad širdies kelias pats svarbiausias - ir nėra kitų kelių. O man niekada nekyla ranka užgožti kitas širdis ir paleisti savo taip, kaip prie Dubysos kad per ilguosius savaitgalius jūs kartais paleidžiat muziką. Aš noriu klausyti savo širdies taip, kad ir kiti galėtų girdėti savo. ..net ir tie fūristai.
