Kartais reikia kirsti finišo tiesiąją kaip šlapiai mažai varlytei kelią, tarsi balta vėliava plėviasuojant ore kojelėmis. Kartais pamokos būna sunkios. Sugrąžinančios į žalią smaragdinę širdį tylias mintis apie kitų gerovę, ramybę ir turėjimus.
Šiandien ėjau laukais įsikibusi į nematomą rankelę ir rinkau liepžiedžius, čiobrelius, saliavus, asiūklius, vingiorykštes, ramybę, ramybėje auksavabalius, vingiorykščių nėriniuose.
Norėčiau kvepėti kaip liepos kad kvepia - tyluma, vėsia gelme ir šiluma - moterim. Norėčiau netikėtai pradžiuginti kitus kaip kad šiandien netikėtai atradau pačią reikalingiausią žolę - vaistinę notrą. Norėčiau savo rūpesčiu ir švelnumu dalintis atlapa krūtine, kad ir kas man nutiktų.
Ir yra šiame pasaulyje vyrų, su kuriais aš jaučiuosi kaip liepa - moterim. Ir yra pasaulyje laiko, kurį man gali skirti patys brangiausi žmonės. Ir yra čia žmonių, kurie šviesūs Mėlynakiai Nemunėliai. Ačiū.
Ir yra šiame pasaulyje vyrų, su kuriais aš jaučiuosi kaip liepa - moterim. Ir yra pasaulyje laiko, kurį man gali skirti patys brangiausi žmonės. Ir yra čia žmonių, kurie šviesūs Mėlynakiai Nemunėliai. Ačiū.
Mes čia susitiksim |