puodkėlė

Su viskuo, kas neduoda mums ramybės, mes turime dirbti tuojau pat, nes kitu atveju, mumyse atsivers latakėlis meilei, kurią jaučiame gyvenimui, nutekėti užmarštin. Kuo greičiau mes savyje atrasime atsakymus į klausimus, apie tai kokią pamoką mokomės ir nusiraminimą net kai suvokę pamoką, suprantame, kad toji vis kartojasi, tuo greičiau širdyje tarp skliaustelių vėl ims kauptis mūsų blizgančios akys, kitų žmonių pateisinimas ir aplink kaklą pradės plaikstytis balti drugiai sparnais lyg paklodėmis - mes vėl grįšime į save. Padėkokime visiems, kurie mums suteikia tam stiprybės.

Nuostabu, kai informacija, tvyranti ore, atitinka faktinę realybę.