Laimė, jeigu turi žmogų, kuriame gali nusiraminti. Tačiau tai vistiek ne tai.. Esu įtikėjusi į artimuosius, bet laimė slypi ne juose ir net ne laimėje būti reikalingu žmogumi. Laimės išorėje nėra, o šiam pasauly šiek tiek daugiau kančios, negu jos. Visa tai be galo arti - mumyse pačiuose. Tereikia imti ir Justi taip pat lengvai, kaip tai parašyta. Ir nekurkime savo laimės ant kitų žmonių ašarų, kaulų ir kančios. Ne viskas yra taip, kaip mums atrodo. Mes vaikščiosime laimingi, bet ar tikrai to būtent tokiu keliu siekia mūsų širdis. Ar nenori ji iš tiesų būti švari, sąžininga ir garbinga, atvira susitarimams? Noriu išmokti subalansuoti viską taip, kad niekas nekentėtų, net būdama įrankiu Dievo saujoje tai saujelei žmonių, kurie su manim susiję. Aš esu skolinga. Ryškiai.
