Paskutiniu metu labai dažnai atkreipiu dėmesį į žodžius, kuriais žmonės apibūdina savo dvasines patirtis be abejo remdamiesi kažkokiomis realiomis emocijomis, jutimais, ryšiais tarp įvykių, kuriuos mato. Ir vis dažniau perskaitau štai tokius užrašus:
"Ir tie žmonės, kurie pažadino pirminį potraukį Jam, jie vienintėliai žino kas yra tikrasis turtas. Ir jie vienintėliai gali tai duoti, nes meilė Krišnai yra užkratas. Pats švenčiausias užkratas - vienintėlis priešnuodis juslinio pasitenkinimo šiltinei įveikti. Tad kiekienas išmintingas žmogus turėtų drąsiai plaukti jūras, lipti per kalnus, įveikti minų laukus - tik tam, kad sutikti pilną meilės Krišnai asmenį. Sutikti ir gauti šį virusą...
arba
"Ar mes save laikome šviesos kariais ir dvasiniu Švyturiu ar tik egzistuojame diena iš dienos? Jie primena besitreniruojančius ir treniruojamus karius, kad taptų dalimi armijos nešiojančius kalavijus ne mirčiai, o šventei – Kalavijų Tiltas. Tiltas – tai dalis finalinės kovos. Aišku, tai metafora. Kova, aišku, baigsis. Visi Šviesos Darbuotojai nešioja kalavijus. Jie juos laikys aukštai tol, kol pareis nugalėtojai."
. ..tada tiesiog paburbu, kai prie tokių prierašų paskaitau "Dalintis tuo, kas brangiausia" ir susigalvoju sau, kad esu minimum šviesos darbuotojas, o ne karys ir apskritai nenoriu jokių kovų, karų, užkratų, virusų ar priešnuodžių. Nenoriu sirgti - noriu būti. Susigalvoju sau, kad esu kokių nors šviesos bandelių kepėja su miltuota prijuoste. Mokausi kepti šviesos bandeles - maistą dūšiai. Kovos, kario, užkratų, virusų asociacijos man netinkamos tikrąjai laimei, kurią junti būdamas šviesus, apibūdinti. Ten jokio militarizmo nėra tik visiškas Jėzus Kristus pasiruošęs iš meilės atiduoti paskutinę gyvybę. .. ir jokių ligų - tik plačios akys ir kvepianti širdis, stebint viską taip, kaip yra. Aišku, galėčiau lygiai tą patį pasakyti ir taip: "tik išvirtusios akys ir ištinusi nuo meilės širdis". Manau, kad tokiuose išsireiškimuose žodžiai adekvatūs tam kas vyksta - gali būti - kitaip sakant, mes renkamės atitinkamas metaforas savo būsenoms apibūdinti. Jeigu tavyje karas - tai karas, jeigu liga - tai liga, jeigu meilė - tai meilė. Neįsivaizduoju, tiesą pasakius, nei angelo su kardu, nei Jėzaus Kristaus sergančio virusu ir kviečiančio užsikrėsti. ..
Karas vardan taikos ir šviesos lygus išprievartavimui vardan nekaltybės - kažkur girdėjau.
Kviečiu į prie bendro stalo su pienu ir šiltomis bandelėmis, eklerais, pyragučiais su varške, kopūstais, daržovėmis - pailsėkim savo karuose ar neradimuose, kaip žodžiais išreikšti didybę, kurią jaučiam.
"Ir tie žmonės, kurie pažadino pirminį potraukį Jam, jie vienintėliai žino kas yra tikrasis turtas. Ir jie vienintėliai gali tai duoti, nes meilė Krišnai yra užkratas. Pats švenčiausias užkratas - vienintėlis priešnuodis juslinio pasitenkinimo šiltinei įveikti. Tad kiekienas išmintingas žmogus turėtų drąsiai plaukti jūras, lipti per kalnus, įveikti minų laukus - tik tam, kad sutikti pilną meilės Krišnai asmenį. Sutikti ir gauti šį virusą...
arba
"Ar mes save laikome šviesos kariais ir dvasiniu Švyturiu ar tik egzistuojame diena iš dienos? Jie primena besitreniruojančius ir treniruojamus karius, kad taptų dalimi armijos nešiojančius kalavijus ne mirčiai, o šventei – Kalavijų Tiltas. Tiltas – tai dalis finalinės kovos. Aišku, tai metafora. Kova, aišku, baigsis. Visi Šviesos Darbuotojai nešioja kalavijus. Jie juos laikys aukštai tol, kol pareis nugalėtojai."
. ..tada tiesiog paburbu, kai prie tokių prierašų paskaitau "Dalintis tuo, kas brangiausia" ir susigalvoju sau, kad esu minimum šviesos darbuotojas, o ne karys ir apskritai nenoriu jokių kovų, karų, užkratų, virusų ar priešnuodžių. Nenoriu sirgti - noriu būti. Susigalvoju sau, kad esu kokių nors šviesos bandelių kepėja su miltuota prijuoste. Mokausi kepti šviesos bandeles - maistą dūšiai. Kovos, kario, užkratų, virusų asociacijos man netinkamos tikrąjai laimei, kurią junti būdamas šviesus, apibūdinti. Ten jokio militarizmo nėra tik visiškas Jėzus Kristus pasiruošęs iš meilės atiduoti paskutinę gyvybę. .. ir jokių ligų - tik plačios akys ir kvepianti širdis, stebint viską taip, kaip yra. Aišku, galėčiau lygiai tą patį pasakyti ir taip: "tik išvirtusios akys ir ištinusi nuo meilės širdis". Manau, kad tokiuose išsireiškimuose žodžiai adekvatūs tam kas vyksta - gali būti - kitaip sakant, mes renkamės atitinkamas metaforas savo būsenoms apibūdinti. Jeigu tavyje karas - tai karas, jeigu liga - tai liga, jeigu meilė - tai meilė. Neįsivaizduoju, tiesą pasakius, nei angelo su kardu, nei Jėzaus Kristaus sergančio virusu ir kviečiančio užsikrėsti. ..
Karas vardan taikos ir šviesos lygus išprievartavimui vardan nekaltybės - kažkur girdėjau.
Kviečiu į prie bendro stalo su pienu ir šiltomis bandelėmis, eklerais, pyragučiais su varške, kopūstais, daržovėmis - pailsėkim savo karuose ar neradimuose, kaip žodžiais išreikšti didybę, kurią jaučiam.
Ir nuostabu man, kad žodis mantra, reiškia proto ginklą:
man tra ta ta ta ta ta ta
