- kad tu elgiesi ne taip, kaip turėtum - neklausai savo širdies
Jeigu negirdi savo širdies, tik jauti pratisą, rajastinį kankinantį tempimą į kažkurią pusę, tai vadovaukis doros dėsniais. Teisingi sprendimai priimami ramybėje, kai širdis nusiramina pati iš savęs. Tiesiog vieną dieną tu nurimsti ir supranti, kad bus arba yra. Lauk ramybės, ateinančios viduje situacijos - kol atsidursi uragano akyje. Linkiu tavo esybei atrasti ryšį su savimi ir situacija.
- esi neryžtingas - eini lengviausiu/patogiausiu keliu
Kiekvieną dieną, tu eini keliu, kuriame sudaromos sutartys ir duodamos pačios geriausios emocinės pamokos. Neryžtingumas yra nesimokyti pamokų, nebūti įrankiu arba pasilikti pamokose per ilgai. Lengviausias kelias yra galvoti, kad eini lengviausiu keliu (tai mintys, kurios tik kraunasi viena ant kitos, sluoksniuotos neigiamomis emocijomis, pūnančios minčių lagaminėlyje). Negalvok apie tai, kokiu eini keliu. Galvok apie tai, kodėl tu taip galvoji? Kas verčia tave taip galvoti? Ir ar tikrai taip yra. ..?
- visą gyvenimą su tavimi esantys žmonės nesijaus pilnaverčiai, nes tu nežinai, ar gebi jiems tai duoti, ko jiems reikia.
ir gauti už tai ramybę. .. Kiekviename tokiame susijaudinime slypi aukščiausio laipsnio egoizmas ir nesaugumas. Mes to klausiame, kai rūpinamės savo gerove. Nes kito žmogaus gerove besirūpinantys tokių klausimų neklausia, jie tiesiog veikia. Jiems yra aišku, kaip jie gali duoti ir tarnauti bei per lietų, kaip ugnį, atnešti ramybę į kito žmogaus širdį.
- Sutartys gali būti laikinos
Taip. Bet gali būti ir ilgalaikės. O laikinos tos, kurios tave tiesiog įtraukia į save, kaip jūra, pririšdamos tave tariamu teisingu pasirinkimu, per atviriausius ryšius ir kanalus. Jie turi atsiverti palengva, o ne atsilapoti per visą namą ir barkštelti į greta esančios bažnyčios bokštą, taip, kad išbyra languose stiklai ir po to visus metus namie šalta, sėdint prie didelės ugnies.
Visos šios mintys yra dalyvavimas, o ne stebėjimas. Tikrasis darbas prasideda susikaupus analziuojant kiekvieną savo ir 7 kartų, gyvenusių prieš tave poelgius. Skamba juokingai (kas rimta, dažniausiai taip ir skamba) bei intensyviai meldžiantis, jaučiant dėkingumą ir laimę. Prasideda nuo klausimo: "Ką man daryti, kad aš būčiau laimingas pats, be kitų įdirbio ir investicijų į mane?". ..
Aš giliai širdyje noriu padėti visiems žmonėms, kiek tik leidžia mano sąmoningumas ir vidinės jėgos.
Jeigu negirdi savo širdies, tik jauti pratisą, rajastinį kankinantį tempimą į kažkurią pusę, tai vadovaukis doros dėsniais. Teisingi sprendimai priimami ramybėje, kai širdis nusiramina pati iš savęs. Tiesiog vieną dieną tu nurimsti ir supranti, kad bus arba yra. Lauk ramybės, ateinančios viduje situacijos - kol atsidursi uragano akyje. Linkiu tavo esybei atrasti ryšį su savimi ir situacija.
- esi neryžtingas - eini lengviausiu/patogiausiu keliu
Kiekvieną dieną, tu eini keliu, kuriame sudaromos sutartys ir duodamos pačios geriausios emocinės pamokos. Neryžtingumas yra nesimokyti pamokų, nebūti įrankiu arba pasilikti pamokose per ilgai. Lengviausias kelias yra galvoti, kad eini lengviausiu keliu (tai mintys, kurios tik kraunasi viena ant kitos, sluoksniuotos neigiamomis emocijomis, pūnančios minčių lagaminėlyje). Negalvok apie tai, kokiu eini keliu. Galvok apie tai, kodėl tu taip galvoji? Kas verčia tave taip galvoti? Ir ar tikrai taip yra. ..?
- visą gyvenimą su tavimi esantys žmonės nesijaus pilnaverčiai, nes tu nežinai, ar gebi jiems tai duoti, ko jiems reikia.
ir gauti už tai ramybę. .. Kiekviename tokiame susijaudinime slypi aukščiausio laipsnio egoizmas ir nesaugumas. Mes to klausiame, kai rūpinamės savo gerove. Nes kito žmogaus gerove besirūpinantys tokių klausimų neklausia, jie tiesiog veikia. Jiems yra aišku, kaip jie gali duoti ir tarnauti bei per lietų, kaip ugnį, atnešti ramybę į kito žmogaus širdį.
- Sutartys gali būti laikinos
Taip. Bet gali būti ir ilgalaikės. O laikinos tos, kurios tave tiesiog įtraukia į save, kaip jūra, pririšdamos tave tariamu teisingu pasirinkimu, per atviriausius ryšius ir kanalus. Jie turi atsiverti palengva, o ne atsilapoti per visą namą ir barkštelti į greta esančios bažnyčios bokštą, taip, kad išbyra languose stiklai ir po to visus metus namie šalta, sėdint prie didelės ugnies.
Visos šios mintys yra dalyvavimas, o ne stebėjimas. Tikrasis darbas prasideda susikaupus analziuojant kiekvieną savo ir 7 kartų, gyvenusių prieš tave poelgius. Skamba juokingai (kas rimta, dažniausiai taip ir skamba) bei intensyviai meldžiantis, jaučiant dėkingumą ir laimę. Prasideda nuo klausimo: "Ką man daryti, kad aš būčiau laimingas pats, be kitų įdirbio ir investicijų į mane?". ..
Aš giliai širdyje noriu padėti visiems žmonėms, kiek tik leidžia mano sąmoningumas ir vidinės jėgos.
