Atvirukas

* Yra galybė genančių nuo lygaus kelio švytuoklių. 

* Vertybė - kantrybė

* Po kažkiek metų ko gero suabejosiu ar visgi įmanoma šiuolaikiniame lekiančiųjų pasaulyje išlikti švariu ir geru žmogumi.

* Metų atradimas - yra begalė atrasti vertų, o tam reikia skirti daug laiko.

* Visą laiką žinojau - šitas pasaulis yra pilnas ne mūsų.

* Žemę barškina vyrai, žaidžiantys konkurencinius žaidimus.

* Kai kurie Tylūs žmonės dažniausiai daug giliau suvokia aplinką, bet dėl tam tikrų kitiems  lekiančiu protu nesuvokiamų priežaščių jie daug nekalba, bet ne duok Dieve, prabyla apie tai, apie ką tyli ir ką pastebi.

* Patyrimas - sutikau žmonių, kurie piktybiški ir turėtų išmokti šiame gyvenime patylėti.

Net neabejoju, kad kada nors ir aš taip pasielgsiu. 

* Visi turėjimai - labai trapūs

* Geriausia pažintis - su geru, paprastu ir kūrybingu žmogumi

* Galimybė - galima "negrįžtamai" ištrūkus iš šio pasaulio subalansuoti aplinkai savo dėmesį

* Ačiū savo vedliui ir artimiesiems, kurie man padeda ir eina su manim kartu per visus gyvenimus.

* Šiais metais aš dirbau. Tikiuosi dirbti ir kitais . ..širdies darbus.

* Einant savo širdies keliu, visas pasaulis padės.

* Sau ir tau šį rugsėjį mes sukūrėme šeimą.

* Patarimas - priimkite ir atsisveikinkite per virsmus. Grąžinkite ritualus į savo kasdienybę. 

* Atsigręžkite į užmirštus žmones iš tolimos praeities, kurie buvo geri Jūsų draugai, su jais vis dar taip pat gera. 

sia

aš kurią čia dieną dar kartą parašysiu, kad teireikia klausytis savo širdies. parašysiu apie tai, kad kuo toliau, tuo mano žodžiai taps paprastesni, nes vis geriau įsisąmoninu jų prasmę.

tvinsta, lipa iš krantų

užplūsta. ..liūdesys. sunkiausia išmokti būti nereikalingu.

consilia

anksti rytą aš užrišiu tau akis ir nusivešiu kada nors, kai saulė raudonais ilgaisiais spinduliais stumdys nuo veidrodinių paviršių rūkus, į Aukštaitijos mišką, prie juodos šakotos miško ežero akies. Ir ligi širdies mudu nubrisim garuojančiu ežeru kvėpuodami ten kur yra gražiausia mūsų Lietuva.

Ten, kur net pačių tyriausių mintys mūsų nepasiekia.

laukiu šventės didelės

Šiandien po darbo bėgsiu išrinkti didelį ir gražų žaislą ant Kalėdinės eglutės. O po to - iki aštuonių vakaro turiu jį nugabenti Artūrui, kuris apsivilks blizgančiais raudonais baltinukais, naujom kostiuminėm kelnėm ir pakštels į žanduką, apsisuks ir įteiks bumbulą kuriam nors šauniam bendradarbiui. Laukiu šio vakaro, kai galėsiu čiupinėdama išrinkti jam patį gražiausią žaislą. Mažmožis. Bet ta emocija verta visos dienos laukimo. Kaip vertas laukimo yra tavo pirmojo kūdykio pabudimas šalia. Visa tai normalu - jaustis padarius didelį darbą „vos“ išrinkus tobulą Kalėdinį žaislą. Didieji darbai yra tie, kuriuos įpučia širdies vėjas. Kiekvienam yra savo.

Mano kukli rekomendacija būtų visiems, kurie šiuo metu jaučiasi išsekę, - padaryti tai, ko šiuo metu norėtų. Be galo išsekusiems duočiau atbukusį pieštuką ir leisčiau piešti pasaulius. .. tokius, kokie jie einamuoju laiku jų tarpuvartėse rymo/vaiposi. Tokiems norėčiau priminti, kad nebūtinai šio pasaulio santvarka, kurią diktuoja kapitalizmas, yra teisinga. Nebūtina besąlygiškai paklusti ir atsisakyti visų bazinių poreikių (kūrybos, šeimos, namų) - supate supynėse kitą, - ne savą vaiką. Nebūtina slėpti ir savo džiaugsmo ir būti kukliam pamačius danguje išskirtinį debesėlį. Visus, kurie mano, kad jų poreikiai yra svarbiausi - kviečiu prisiminti, kad visa informacija tvyro ore. Pagal ją anksčiau ar vėliau įsivyrauja pusiausvyra.

Mes tobulėjam matydami vienas kito išsikraipiusias mintis. Man patinka atsiremti į jūsų išraiškas ir individualumą. Ir nežinoti, iš kur ir manyje atsiranda susidomėjimas vienu ar kitu pasaulio atributu, niekur nesušmėžavusiu kasdieninėje aplinkoje arba atsidavimas idėjoms, užgimusioms „iš niekur“ - dabar juk taip mes vadiname erdves, kurių nesuvokiame.

Man patinka, kad aš besąlygiškai atvira, nuoširdi išlieku ten, kur turėčiau nepasitikėti mikrorajonu dėl jame siaučiančio vagies.

Let's Walk to the Moon

Naktinė lemputė veidas į veidą veidrodėliui. Natiurmortai iš nuovargių pirštų galiukuose, plastikiniame indelyje klapsintis akim kiniškas laikrodukas primena apie besiužsimerkiančias aušras. Žiema ateina. Viskas gi prasprūdo mėnesiu į priekį. Žiema tęsis dabar ligi vėlyvo pavasario. O iki Saulės saulėgrįžos, iki kurios gilia ir šalta rytine tamsa pasidžiaugti liko - o ne! - tiek nedaug - tik dvi savaitės - reikia kelius numegzti per solsticijos šventes savo artimiesiems iš mūsų šerdyje besiteliuskuojančio tiršto raudono brandinto kūrybiškumo. O idėjų tiek daug - esu pasimetusi. ..

Viskas prasidės nuo atvirukų tapymo, baigsis pačia didžiausia - supakavimo dovana.
Jaučiu kaip tempiasi skaidrus kaspinėlis, atsiknoja dešinės rankos smiliaus nagelis, atrišinėjant mazgą nuo dėžutės, iš kurios tiesiog bir pabirs nauji never never land'ai. Tviska apie tai, kaip stikliniuose žaisluose atsispindinčios elektrinės girliandos, minčių balseliai širdyje - ten geriausiai girdisi pasaulio mintys. Aš - stiklinis - irgi - žaislas, trapus, papuoštas žaižaruojančio jūsų girliandų tviskėjimo.

subortus

aš nors trumpam pasinersiu į savo gyvenimą, į tokį, koks jis yra, į viską taip, kaip turi būti. .. 

nuostabioj netobulumo jūroje plaukioja moterys - ruoniai DIDELĖMIS AKIMIS, migruodamos į ramybę, kuri ateina, kai pagaliau palengva pasibaigia kelionė ir patirtys kitų žmonių pasauliuose. aš į jus dar atsisukusi leidžiuosi kaip pietų saulė į vandenis, mirgėdama rainelėse. ko turėjai išmokti iš mano buvimo šalia? aš išmokau, kad v i s a d a reikia klausyti savo širdies - su tuo aš eisiu toli, rankelėm grabinėdama povandeninius rifus, o jūsų pasaulyje kils naujos saulės. .. ar jaučiate kaip manyje vėl atsirado vidinės jėgos. :) o mano žodžiai skleidžiasi ir leidžias kaip žiedlapiai viduj pavasario širdies?

Final passage

Nesuprantu, kurį gyvenimą pradėjau gyventi. Nesuprantu. .. gal rimtai esu prie meno, kad man taip viskas keistai neaiškiai klostosi. Ak ak ak. Nieko nesuprantu.

mano žuvys mezga pirštinaites. ..

penki bartukai ir išbarta

paburti visiems iš ištvermės ir gyvybės, sveikos sielos sveikame princo ant žirnio kūne; mano kopėčios vienos ir aš tik viena ir bėgte kruvina tavo lūpom kaip laikas;
ir nearti dar tai ir net ne mano, bet krečia liepos obelį ir nieko neišmano, įsikabinę į savo žemiškąją būtį, nemoka būti žmonėmis, į viską žiūri pro pirštus, ir veržiasi per kaminus ir langus ir niekad neina per duris.

BALTA PELYTĖ

Mane nelaimė lydi:
Esu balta pelytė.
Sesutės ir broliukai -
Visi pilki peliukai.

Pilki pilki, kaip dera,
Visiems drauge jiems gera,
Jie vieną šaknį graužia,
Šakelę vieną laužia…

Paskui į šiltą olą
Pilki peliukai puola,
Pilkiems peliukams vaišės -
Žvakelė ir ragaišis.

Oloj – jauku jauku…
Tik aš lauke lieku:
Manęs nelaukia niekas,
Nes aš – balta kaip sniegas,
Balta kaip rytą rūkas,
Balta kaip pienės pūkas,-
Ne man žvakelė švyti,
Nes aš – balta pelytė…

Tik argi aš kalta,
Užgimusi balta?

nepailsiu

neturiu laiko kūrybai, per kurią daug geriau jaučiu pasaulį ir skleidžiuosi . ..neturiu laiko šeimai.

ir kada gi sušils tos kojos po kaldra. ..

bala žino

susilažinau su savo šeimininku, kad yra sielų pasaulis, sėdėdama baltame mokykliniame suole su mėlynom kojom muzikos kabinete. Artūras sėdėjo į mane atsisukęs ir aiškino, kad nėra sielų pasaulio ir jis gali net mirti. Ir mano suolo draugas dingo - mirė. apie įsipareigojimus nespėjau net pagalvoti. ir jis mirė. vėl. nepaisant to, kad tą naktį ans sapnavo apsilankymą pas mirusį senelį ir kad aš jau galvoju, kad ans ko gero tomis naktimis radikaliai atsijungia ir aš nebesusenku, kur mano ryšys. .. vistiek jo ieškau, nerami būnu. Gailiai skaudama širdimi aplankiau Baltrų ir S2, jie mane paramino, papasakojo, kaip dabar turėsiu elgtis, Artūro tėvas man pasiūlė išsimaudyt skaidriame žaliame upelyje su žvyruotu dugnu, o grįžusi namo į geltoną savo rūsį viduriniame kieme vos nesuplyšau iš netekties skausmo ir negalėjimo jam padėt ko pasekoj pradėjus rėkt atsibudau šalia savo šeimininko. fuuu. tai tik įsikniaubiau ir lindėjau savo kompleksuose ir būtyje.

nemariųjų puokštė

painiojasi aplink kojas vėlių pasaulis; pilnas mano glėbys žmonių sielų.
tau turbūt užeina noras man ką nors parodyti, palabinti? - vat tas sielų pasaulis nemarusis. persiraizgęs. nepasileidžiantis.

ramybė

viskas labai trapu. .. visi turėjimai mūsų gyvenime.

rūkpjūtis

galvojo bėgdamas mėnulis: slenka rūkai prieš plauką, virpindami atšalusios žemės vakaro nerimą, grįžtančiųjų į miestus iš namų sekmadienio vakarais autostradom širdyse. kiek daug visko nėra palietusios basos pėdutės, laksčiusios juodu asfaltu, kiek daug autobusų yra nusiviję miesčionių vaikai pavymui. Ir kai ieško ruduo artimo širdžiai sprendimo, kurio dėka liktų vaikystės paukščiai ir Vilnius viename kieme. Ir kaip sunku dviems išprūsimams gyventi be vandens kaimo ar miesto sėkloms batuose laistyti.

užkaista

kai tu gyveni nieko nepagamindamas - jokio realaus produkto savo rankomis. kad netyčia žmonės manęs pasiilgsta ir kaip ir tu štai kartais. .. apsilanko mano pasaulyje. keistas tas būvis keliose sistemose tarp jų kelių. keista paskutinė mano savaitė. bus.

1:43

Berniuko pasaulis

if you feel

Būn, kai savyje nerimstu ir noriu tiesiog siediet ir rašyt knygas, kuriose žmonės rastų palaikymą arba rašyt apie kituokius - t.y. savus, augint daržą ir sėt bitutes.
Paguoda, kai žinau, kad stengiuos daryt viską išširdies. Džiaugiuos tuo, kad mana klaidas atsiranda po balas braidant, uo ne stuovint ir žiūrint į skaidrų vandeniuką.

If you feel afraid, it’s a positive sign that you are engaged in new possibility.

Pasaugokim savo aplinką

Kuo daugiau išlaisvėjusių, kuo daugiau žydinčių, pasitikinčių savimi ir nuo to išgražėjusių vakarų. Kuo daugiau nuo širdies kalnelio į glėbį įsibėgėjusių linkėjimų ir daiktų, atnešančių į sielos namus jausmą. Kuo daugiau žmonių, sėjančių ramybę ir tikrumą, gyvenimo aistrą. Kuo daugiau tokių, kurie moka perduoti savo patirtis ir žinias nesibodėdami mokiniais.

atsirėmęs į šaldytuvą keksas

Jau keletas dienų, kai aplink save matau vien suaugusius savo vaikystės draugus, priešus ir visus kitus aplinkos žmones. Mama vis sakydavo, kad kai Loretos mama žiūri į mus irgi įsivaizduoja, kad Loreta dabar būtų tokia kaip mes - didelė.

Kovo vienuoliktą visam ratui tuo metu su manimi buvusių žmonių aš išrėžiau kalbą, kad dabar mes esam tie, kurie kurs Lietuvos ateitį. Kol kas šios mintys esti sėklos, bet ne vaisiai. .. realiai mano veiksmuose tai pradės atsispindėti po gerų metų.

1677 žydai 1941 07-09

Tokioj gražioj Lietuvos vietoj, nuo kurios atsiveria pasaulio vaizdas iki pat Kryžkalnio. .. vien kapinės. Galbūt parašysiu jam laišką ir mes eisim ten pasivaikščiot. Eisiu tiesiog šalia ir galbūt net nesiklausysiu, kai jis kažką pasakos, o tiesiog sekiosiu paskui kitų žmonių gyvenimus. Aš taip ir gimiau jau po visko. .. nieko apie jį nesuvokdama. Šis dvidešimtmetis bus tasai, kurio metu mes prarasim visus sąmoningai mačiusius antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje. ..

atsidavusio tarsi prasmegusio pasigendama

jaučiu, kad sugrįžtu, nes iš tiesų tai čia niekas per daug ir nepasikeitė. tik visada - tie pereinamieji etapai tokie. .. "Dėkoju likimui už tai, kad netekau žado." - ir vėl nors trumpam :) o kokie buvo, tokie jie ir yra. Kol sugriuvusius vienas ant kito vėdina vėjai perdegusių Rasų laužų rąstelius, kol vis dar auga duona mūsų žemėj, tol. ..

geros širdies sindromas

labai graži naktis po dideliu ąžuolu, vertybėmis ir vainikais apipintu. nesu aš kalta ir neturiu, jei kam reikia, prisiimti atsakomybę už visas pasaulio nuodėmes kaip baltų mišių metu kaltės religijoje kad pasakyta. esu aš tiesiog individualus, be abejo su visais susijęs lašelis balutėje skirtingai nuo visų (kai kurių) suvokiantis, kad dar yra ir jūra ir kad vertybės, kurios kyla iš šiandienos aktualijų, bet ne iš pasaulio patirties ir istorijos, yra nepatikrintos ir kaip ir bet kokia kita invazinė augalų rūšis, Lietuvos paupius apeiti galinti ir šiandien esanti pavojinga dėl gebėjimo siaubingai lengvai adaptuotis ir prisitaikyti, išstumianti natūralią buveinių augaliją. .. nes jau baisiai veržiasi į užmirštą gėrį kartais mūsų širdis, bėda - kad pačiais lengviausiais keliais. viskas. pasakyta.

lūkesčiai. priešų paieškos. engimas. užsimerkimas prieš visas giliąsias pasaulio jusles. lūkesčiai. aplinkinių polinkis skaidyti visuomenę. dar kartą polinkis ieškoti priešų. myliu savo elektroninį paštą. myliu žmones, kurie gyvena iš širdies. mokausi bendrauti su kažkuo per kažką. pateisinti lūkesčiai. susilaikymas.

the batterfly effect in a memory. ..

il'gesyje

Kol jis guli kažkur Norvegijoj ant fjordo. .. aš blaškausi po Latviją ir Lietuvą. Kartais man atrodo, kad žmonės nei biški nieko nesupranta kur gyvena ir ką gyvenime veikia. .. sapnuoja tik sapnuoja viską. ..pradedant vertybėmis - aklakraujystė.

vaivavimas pamiškėmis

Man tikrai nesivaidena ir atrodo, kad viena galėčiau išgyventi bet kur. ..ir didesnė tikimybė, jog šalia to kelio, ant kurio vasarom basa bėgiodavau, negu Vilniuje; kur nors ant žalios žolės baltai karvei per kaklą apsikabinus, tempdama kibirus, kupinus vandens per hektarą iš kanalo. ..tarpirščiuose įspraudus dobiliuką, lopydama seno namelio stogą, užsikorusi ant sutrūnijusios trobelės sijų, minkydama molį sienoms ir krosnelei, droždama sau duokepę ir milždama juodagalves avis bei dabodama paukščius, vaikus ir gėrybių aruodus per žiemą; dar gal vieną kitą kapeiką užsidirbdama, panaudodama savo žinias. Pagalvoju ir apie tai, kad ta mano stiprybė ir užtikrintumas savo sugebėjimu pasiekti patogaus ir kokybiško pragyvenimo lygį savo rankomis mane tiesiog daro nepatrauklią ir atgrasią.
Tik niekas nesupranta, o aš niekam ir neaiškinu, kad tiesiog tokia esu iš vidaus nebijanti sunkumų ir visur matanti išeitis. Nors gimiau jau po karo, tačiau gyvenau savo bendruomenėje, nuo jos savotiškai atsiskyrusi, kurdama sprendinių ir ritualų muziką virš fronto kareivių krauju aplaistytų laukų. .. ir mano keliai per jutimų pasaulį tiesiog laimina mane, - galiu visiškai pasitikėti.
Šį kartą atėjo metas, kai užeina rimtos psichozės, iki kol subręsta mintys: "imk ir keisk", "imk ir daryk", "imk ir pastatyk"; užeina visiški sąmonės aptemimai - išneša taip, kad kokią valandą galiu nesuvokti kur ir ką darau. .. ir sugrįžus suprasti, kad "kažkas įvyko" dėl mano "kaltės". ..
Imk ir kurk. .. tarpk tarp virsmažodžių rusendama amžinąja ugnimi širdyje:
MiGti-GiMti
RiMti-MiRti
TyRas-RyTas
DoRa-RoDa
TaLPus-PLaTus
MeiLė-LaiMė
GaJa-JėGa
GyLis-LyGis
Galvoje lenda it žali burbulai iš vandens niekur dar neišaiškinti akurat virsmai:
BeRti-G/SRėBti
KanTRus-TRanKus
SeMti-MeSti
RūKti-KuRti
RėŽti-ŽeRti/ŽėRėti
ŽluGti-GluŠti
KiŠti-ŠiKti
LauKas-KauLas
LuPti-PuLti
LiPti-PiLti
KaNčia-NaKčia/NaKtis
SeKti-KęSti
TyLėti-LyTėti
SeGti-GeSti
KoŠti-ŠoKti
KaLti-LaKti

reikia dirbt

sapnuose būna tokių sunkių patirčių ir išgyvenimų. Kad atsibudęs savaitėmis gali tai išgyventi, jaustis, be perstojo galvoti. Tai tikrai stipru ir vienas iš būdų įgauti be galo keistos patirties, svorio dvasinių išgyvenimų terbikėj.

atsiplauna sakai nuo delnų

leidžiuosi į žemę. norisi šypsotis, nes atrodo, kelionė po svetimus pasaulius pereis į kitus lygmenis - ne tokius materialius, išblaškančius ir stabdančius laiką. Dabar viskas, aš jau vėl Lietuvoje, jau tvirtai stoviu širdim virš vandens: viena koja valty, kita ant samanoto Žeimenos slėnio krantelio. .. ir jaunėju berods, auginu valią ir stiprybę. :) ir norisi pašokti su laužo liepsnelėm šiandien laukymėj, palikus skroblų, bukų ir ąžuolų mišką už nugaros, nes antai laukia vėl giria, tik sakuota. ..laukia kiaulpienių vainikai ir purvinos saujos, laukia tuntai prisiminimų ir patirčių, gražus vyras, rymantis su visu pasauliu rankose. Laukia tai, ko man trūko, kad nusileisčiau ant žemės, pajausčiau ribas ir nebekalbėčiau su žmonėm lyg per sapną. Peržiūrėjau nuotraukas ir suvokiau, jog turiu aš tą siaubingai gražų praeities mišką, kur ošia the mystical words of the wise.

išmuša langus

smarkiai supintos kojos. gavau gi darbą. bet esu kraštutinė asmenybė. taip pat greitai ir lengvai galiu jo ir netekti.

vis dažniau perlieju vandeniu akių palangėse suramytas paždžiūvusias gyslotas gėleles. labai gera skirti sau dėmesio - savo maistui ir aplinkai išdalinti laiką.

šuliniai

http://earthempress.com/