Nežinau, ką galvoti. Ir nėra ko paklausti. Ką tai reiškia. Ir ką daryti. Žiūriu visaip - visa paletė žiūrėjimų. Nuo gniuždančiai sunkaus skausmo iki lengvai ir pakiliai išsiskaidančios sąmonės. Bet be jokios vilties, kad kada nors viskas bus gerai. Gal.. vakar pirmą kartą buvau šiek tiek tikinti ir rami. Visas kitas dienas - nežinau, nes pažįstu vilkus, sėlinančius iš pasalų mūsų venomis; tamsą, nuspalvinančią adrenalinu kraują; istorijas ir širdis, kuriose mes trokštame įrašyti savo vardą; pavasario šilumą ir šviesą, kurios sėkla laukia kęsdama žiemą.
Gal aš kokia nors akla, - nematau nieko, kas iš tikrųjų vyksta, galvojanti, kad taip turi būti, kaip po galva sudėta. Gal kitiems tikrai labai blogai šalia manęs. Jaučiuosi tarsi kopėčios, kurioms trūksta laiptukų. Pirmo ir paskutinio.
"The existence and form of all things depend upon the mind. Cognition is a mental product. And the world as seen from the mind is a subjective and private world, which changes continuously in accordance with the restlessness of the mind itself." S.N.M.
