išdžiūvusių byrančių malkų skambėjimas prie krosnies, ašmenų slydis sausa mediena iki pėdų, į šulinį krintantis kibiras ir ant vyrių vietoje riedantis šulinio rentinys, žolėje po krepšu suspaustas vanduo duobutėje plauti bulvėms, šlapia juoda prie padų limpanti daržo žemė, žvyro barstymasis į visas pasaulio puses iš po dviračio ratų, stabdymas, plyštantis nuo krūmo lapas, purtymas, raškomi kaštonų žiedai ir vaisių bumsėjimas į asfaltuotą kelią, į žolę, įsismarkavęs lietus - tu šiltnamyje, po stogiuku, pasileidusi įtempta "guma", kai šokinėji saulutes, karvių mūkimas vakarais, traktoriukų burzgimas laukuose, nuo dalgio krintanti žolė, stiklų mediniuose languose barškėjimas, besiplaikstantys skalbiniai, ūžianti pūškė, tylus karštis vidurvasarį po pietų su žiogais, panirimas, skalavimas, košiamas pienas, trykštantis pienas, šlapia ir šalta žolė, skutamos bulvės, degantys pavasario laužai po vietinės talkos, viščiukų cypsėjimas, stiklainis, pagavęs oro, kliuksintis vanduo, spalvinimas, maldos prieš miegą, tvarkingai stalčiuose sulyginti sąsiuviniai, pianinas atidarytais į vakaro vėsą langais, svogūnų pynės, išdžiūvusių pupelių aižėjimas aš esu.
Mes esame tai, ką patyrėme.
Aš išėjau į visišką naktį - viena. Tą naktį dainavau iš visos širdies - laukuose - kol iki manęs grandinių garsais pradėjo artėti atrisnojantis arklys. Nepažinau - nesupratau. Keistas buvo žvilgsnis. Išsiskyrėme ramiau, negu susitikom.
Grįždama namo priėjau prie ką tik sudeginto javų lauko. Ražienos vietomis ruseno miegui. Pelenų putomis atbridau prie žaižaruojančios šiaudų krūvelės ir netyčia įlipau į vidurį buvusio laužo - pakilo iki manęs ugnis. Naktis buvo.
Bėgiodavau balandžio mėnesiais po 6 kilometrus, mėnulis būdavo kaip blynai tokios spalvos ir kaip pusė mūsų namo - kabėdavo tarp pastatų, medžiai dar nesužaliavę. Vieną kartą sutikau baltą Sibiro laiką skirtingų spalvų akimis. Ji bėgiojo tą vakarą su manimi. Daugiau jos kaime nebemačiau. O šiandien tokį patį šunį sutikau Kalvarijų gatvėje. Prisiminiau, kas aš esu.
