- Su išplėštu lapu - Dievas Tu?

*

Iš pašalių 

it karaliui
per žemiškąjį
suvokimą
neša
nes ima
visą įmanomą
"žynio" lobyną.

Skandina.

Gal net sunkiau
už gimdyvės

laukimą ir
pavargimą

sveria

nuovargis tam,
kuris ima
ir ima. 

Net ir upelis
medžių pavėsy

kol tu ilsiesi,
skanuoja medžius

ir maitinasi bei 

pamaitina,
 persisotina ir 

ištvina

iš savęs,

išbridę
į krantą
  imam knygas
ir pasineriame
į radimą -

į vandeny tą,
kurio šiam
teatre
niekas nesuvaidina;

atrasdami pritarimą,
savo pačių
pripratimą, buvimą.
geriam it orą
žuvys ant kranto -
kito veiklų patyrimą.

Verčiam

Dienas kaip kojas
Vieną ant kitos -
Ant savęs -
 
Be nuolatinio
buvimo
 

Dabar ir čia

apsvaigstu.
nuo galimybių -

jų per daug -

per mažai

ne po du

o po vieną 

žaidžiu šį 

žaidimą.

*