Skilimas

*
Iš
aplink
krosnį
Gulinčių
Skiedrelių,
Vis dar
Kūrenti ugnį,
Namuose,
Kuriuose priima,
Bet netraukia
Ugnies per
kaminus

ir

atsibusti
Po karštu Savo delnu,
Kamuojamam
Vidine Skyrybų
karštine.

Stebėtis, kaip
tarsi žvakės mariose
gęsta Tavo
rankos
įkibusios į
gyvenimą, - ir

Skirtis
su Savim
taip, kad
Amžinai
liktum
..

Nutraukęs visus
melagingus
susitarimus
Su Savimi
ir kitais,
Ryškus
Tampi
Lyg stichijos
Varginančios
Žemės paviršių ir
Gelmę.

Toks atviras,
ir toks
palaimingai
nepažeidžiamas,
Sau esi
Akivaizdžiai sunkus -
tarsi iš vandens
traukiama varvana
paklodė.

 

Virš vandens
Piešiu plaukais.
 

Išgręžiu.
 

Pamatyti
Save
Ištekančią

Dainuoti
Prieš vėją
Toli nuo
"namų"

*