Valtelėj ant vienos kojelės

Iriuosi per spalvas
Akių, ašarų ir smėlių.


Neatsargiai
Kiekvieną irklą
Palikdama
Valtyje -
pasitikėdama pasauliu

 

 Lipu į krantą jau atsargiau
Keldama vėjus kaip sijonus
per vandenis


iš spalvos į atspalvį
baltų pėdų šešėlyje


prisitraukdama
įkaitusius arba atšalusius
samanotus akmenis
po galva
guluosi į samanų sporų dėžutes
slėpdama dideles mintis
apie mažus dalykus


plaukioju
akių dugnais, ašarų upeliais,
dykumų ir derlingų žemių
baseinuose,


kitų krantus maišydama
su savo

spalvomis