pirmadienis, gruodžio 28, 2009
ketvirtadienis, gruodžio 24, 2009
katinas ant tėviškės tako rankų
išvykau po dviejų mėnesių namo atgal į savo vaikystės pasaką iš liurlančio pušyninio vilniaus į sniego slegiamus eglynus ir laukus raseiniuose. pakeliui mačiau žemę tą, kurią aš myliu; sumažėjusią tikrą močiutę, per tą sniegą brendančią namučių tamsoj su dviem pilnom tašėm į šiaurę.
sekmadienis, gruodžio 13, 2009
šeštadienis, gruodžio 12, 2009

trečiadienis, gruodžio 09, 2009
atvirukas
* Tikslas - neturėti tikslo, tikslui neprieštaraujant
* Metų atradimas - viskas, ko aš noriu ir siekiu - yra čia - mano širdyje* Socialinis metų atradimas - atsakomybė turi kūną
* Įdomu - senos darbščios kaimo moterys, krašto istorija, legendos, pasakos, kopėčios, kalba, knygos
* Jėgos - budinti mintis
* Galimybė - galima "negrįžtamai" ištrūkti iš šio pasaulio
* Potyriai - absoliuti ramybė
* Daug beveik aiškios informacijos - sapnuose, su tiksliom senolių interpretacijom (bulves sapnuoti tikrai reiškia mirtį). Neabejoju, kad tai būdas netrigdant sąmonės bendrauti su kitais/savo pasauliais
* Visapusiškiausias jausmas - meilė
* Senas geras - programavimas, kantrybė
* Vyrų ganykla - nei Dievui pypkė, nei Velniui kačerga
* Patarimas - suabejok
* Šmė́klos tos mergos - kraipos, kvaka
* Vis dar koštuviu smirdu - supraskit - esu jauna
* Metų atradimas - viskas, ko aš noriu ir siekiu - yra čia - mano širdyje* Socialinis metų atradimas - atsakomybė turi kūną
* Įdomu - senos darbščios kaimo moterys, krašto istorija, legendos, pasakos, kopėčios, kalba, knygos
* Jėgos - budinti mintis
* Galimybė - galima "negrįžtamai" ištrūkti iš šio pasaulio
* Potyriai - absoliuti ramybė
* Daug beveik aiškios informacijos - sapnuose, su tiksliom senolių interpretacijom (bulves sapnuoti tikrai reiškia mirtį). Neabejoju, kad tai būdas netrigdant sąmonės bendrauti su kitais/savo pasauliais
* Visapusiškiausias jausmas - meilė
* Senas geras - programavimas, kantrybė
* Vyrų ganykla - nei Dievui pypkė, nei Velniui kačerga
* Patarimas - suabejok
* Šmė́klos tos mergos - kraipos, kvaka
* Vis dar koštuviu smirdu - supraskit - esu jauna
penktadienis, gruodžio 04, 2009
May It Be
trečiadienis, gruodžio 02, 2009
badau pirštuku

antradienis, lapkričio 10, 2009
bønn

penktadienis, spalio 30, 2009
mamos pasaulis
antradienis, spalio 27, 2009
vyriausioji mokykla XVIII a.
Nors kunigas, apie dvasininkų, ypač eksjėzuitų, nemokšiškumą bei lengvabūdiškumą S. B. Junzilas rašė: "Čia švari ir nekalta gėlė už lyties pasireiškimą žieduose begėdyste kaltinama; čia geognostiniai kalnų sąrangos ir uolų sluoksnių senumo tyrimai bedieviška erezija vadinami; čia garbingi iki šiol nežinomos natūraliosios istorijos profesoriai Žiliberas ir Forsteris - pirmasis nereikalingu sunkiu darbu su bevertėmis smulkmenomis išjuoktas, antrasis katalikų tikėjimo duobkasyste apkaltintas"
ugnė blažytė
sekmadienis, spalio 18, 2009
silent hill
"Paryžiaus universitetui vadovavo ne studentų ir profesorių rinktas rektorius, o miesto katedros kancleris, per kurį popiežius, pastebėjęs, kad universitetas darosi teologijos bei filosofijos studijų centrus, siekė savų tikslų. Paryžiaus universitetas turėjo tapti visos Europos krikščioniškuoju mokslo židiniu, aiškinti tikėjimo tiesas ir ginti jas nuo erezijų (kitokio mąstymo). Popiežius iš pradžių pareikalavo nedėstyti romėnų teisės, o vėliau Aristotelio fizikos ir metafizikos. Tuo tarpu daugeliui filosofijos fakulteto profesorių mažai rūpėjo teologija: jie norėjo dėstyti pagal savo išmanymą."
"Mykolas L
ietuvis, kritikuodamas dvasininkus, teigė: "[...] mes tiems samdiniams pavedame dievo garbinimo pareigą, nors jie savo ištvirkusiu gyvenimu greičiau rūstina dievą, negu išmeldžia jo malonę. Pareigas mūsų pavestas, jie dėl savo apsileidimo užkrauna vikarams, o tuo tarpu patys, dykinėdami ir smaguriaudami, gaišina žmonių darbą kaip tranai bičių medų, puotauja ir puošniai taisosi.
Ir nors kitados kunigams buvo draudžiama turėti savo žemės [...], bet mūsų kunigai nesitenkina dešimtinėmis ir aukomis už nuodėmes, pirmaisiais vaisiais ir dovanomis, kurias jie gauna iš turtingųjų ir neturtingųjų, iš gimusių, vedančių, sergančių, mirštančių ir numirusių, jie dar siekia, pamindami teisę ir sveiką protą, turtingų dvarų ir valdyti daugelį bažnyčių vienu metu, darydami tuo žalą valstybei".
"Vilniaus universiteto istorija 1579 - 1803"
Įvedus krikščionybę Lenkijoje (966) ir Skandinavijoje (IX - XI a.), priėmus krikštą rytų slavams (988-989), baltai su kai kuriomis finougrų gentimis liko vieninteliai pagonys Europoje. Į juos nukrypo krikščionybės "platintojų" akys. Prisidengusios krikščionybės skleidimu, kaimyninės šalys stengėsi užgrobti turtingus baltų kraštus arba bent jau juos politiškai ir ekonomiškai pajungti. Šiai kelis šimtmečius trukusiai agresijai idėjiškai vadovavo Romos bažnyčia ir jos galva popiežius, skelbdamas kryžiaus žygius į baltų kraštus. tiesiogiai agresiją vykdė sukarinti Livonijos ir Vokiečių ordinai, kuriems padėjo beveik visos krikščioniškosios Europos valstybės į šiuos žygius siųsdamos geriausius savo karių pulkus, vadovaujamus labiausiai patyrusių karo vadų - kunigaikščių, grafų, kartais net pačių karalių. Kova su pagonimis baltais trukusi kelis šimtmečius, plačiai atsispindėjo to meto istoriografijoje - visi svarbiausi įvykiai buvo fiksuojami metraščiuose, bažnyčių, vienuolynų, ordinų, kronikose, šventųjų gyvenimų aprašymuose. Kadangi su baltais kovojama prisidengus krikščionybės platinimu, neva siekiant, kad jie atsižadėtų savo senųjų dievų, papročių ir įtikėtų į krikščionių Dievą, tai savaime aišku, reikėjo parodyti ir kokius dievus jie garbino, kokių papročių laikėsi. tuos dievus ir papročius reikėjos taip pavaizduoti, kad visai krikščioniškajai Europai jie pasirodytų baisūs, nežmoniški, būtini išnaikinti ir kad taip būtų pateisintas toks ilgas ir nuožmus karas su jų garbintojais. ..jie visų pirma stengėsi iškelti tuos baltų religijos bruožus, kurie žemintų ją ir jos išpažinėjus."
"Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai I"
"Mykolas L

Ir nors kitados kunigams buvo draudžiama turėti savo žemės [...], bet mūsų kunigai nesitenkina dešimtinėmis ir aukomis už nuodėmes, pirmaisiais vaisiais ir dovanomis, kurias jie gauna iš turtingųjų ir neturtingųjų, iš gimusių, vedančių, sergančių, mirštančių ir numirusių, jie dar siekia, pamindami teisę ir sveiką protą, turtingų dvarų ir valdyti daugelį bažnyčių vienu metu, darydami tuo žalą valstybei".
"Vilniaus universiteto istorija 1579 - 1803"
Įvedus krikščionybę Lenkijoje (966) ir Skandinavijoje (IX - XI a.), priėmus krikštą rytų slavams (988-989), baltai su kai kuriomis finougrų gentimis liko vieninteliai pagonys Europoje. Į juos nukrypo krikščionybės "platintojų" akys. Prisidengusios krikščionybės skleidimu, kaimyninės šalys stengėsi užgrobti turtingus baltų kraštus arba bent jau juos politiškai ir ekonomiškai pajungti. Šiai kelis šimtmečius trukusiai agresijai idėjiškai vadovavo Romos bažnyčia ir jos galva popiežius, skelbdamas kryžiaus žygius į baltų kraštus. tiesiogiai agresiją vykdė sukarinti Livonijos ir Vokiečių ordinai, kuriems padėjo beveik visos krikščioniškosios Europos valstybės į šiuos žygius siųsdamos geriausius savo karių pulkus, vadovaujamus labiausiai patyrusių karo vadų - kunigaikščių, grafų, kartais net pačių karalių. Kova su pagonimis baltais trukusi kelis šimtmečius, plačiai atsispindėjo to meto istoriografijoje - visi svarbiausi įvykiai buvo fiksuojami metraščiuose, bažnyčių, vienuolynų, ordinų, kronikose, šventųjų gyvenimų aprašymuose. Kadangi su baltais kovojama prisidengus krikščionybės platinimu, neva siekiant, kad jie atsižadėtų savo senųjų dievų, papročių ir įtikėtų į krikščionių Dievą, tai savaime aišku, reikėjo parodyti ir kokius dievus jie garbino, kokių papročių laikėsi. tuos dievus ir papročius reikėjos taip pavaizduoti, kad visai krikščioniškajai Europai jie pasirodytų baisūs, nežmoniški, būtini išnaikinti ir kad taip būtų pateisintas toks ilgas ir nuožmus karas su jų garbintojais. ..jie visų pirma stengėsi iškelti tuos baltų religijos bruožus, kurie žemintų ją ir jos išpažinėjus."
"Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai I"
sekmadienis, spalio 11, 2009
apkabink lapelį
gražus mirusiųjų laikas. kaip tiki taip ir yra. kaip žiūri taip ir matai. jūroj per metus sueina du.
penktadienis, spalio 02, 2009
pirmadienis, rugsėjo 28, 2009
De Chorographia c. 41-44
Liber II, caput 1
[...] Gelonai [nuluptomis] priešų odomis dangsto žirgus ir save: žirgus dangsto kūno, o save - galvų odomis. Melanchlenai dėvi juodus rūbus; iš to kilęs ir jų vardas. Kai kurie neurai tam tikru laiku, jeigu nori, gali pasiversti vilkais arba ir vėl atvirsti prieš tai buvusiais.
Liber III, caput 4
Sarmatija gilumoje yra platesnė negu prie jūros; nuo kaimynių [tautų] ją skiria Vyslos upė; ta upe ji tęsiasi gilyn iki Istro upės (senovinis Duvojaus pavadinimas) Genties drabužiai ir ginklai labai panšūs į partų, tačiau klimatas ir papročiai atšiauresni. Neturi miestų ir nuolatinių sodybų. Ieškodami ganyklų arba puolančio ir persekiojančio priešo išvaryti [iš gyvenmųjų vietų], visą mantą ir turtus jie su savimi gabenasi ir nuolat gyvena stovyklose. Gentis karinga, laisva, nesutramdoma ir tokia žiauri bei atšiauri, kad moterys kartu su vyrais eina į karą. O kad būtų tam tinkamos, tik gimusioms mergaitėms išdegina dešinę krūtį, dėl to ji nebekliūva smogiant ranka, yra apnuoginama, ir krūtinė suvyriškėja. Šaudyti iš lanko, jodinėti, medžioti yra mergaičių užsiėmimas. Nužudyti priešą yra suaugusių merginų pareiga, ir laikoma gėda, jeigu [kuri] to negali padaryti; bausmė joms yra nekaltybės išlaikymas.
Sarmatija įvairūs autoriai vadina skirtingas teritorijas, dažniausiai Vidurio ir Rytų Europos kraštus, gyvenamus daugiausia baltų ir slavų. Pomponijus Mela vienas pirmųjų tokia reikšme pavartojo Sarmatijos pavadinimą. I amžius.
[...] Gelonai [nuluptomis] priešų odomis dangsto žirgus ir save: žirgus dangsto kūno, o save - galvų odomis. Melanchlenai dėvi juodus rūbus; iš to kilęs ir jų vardas. Kai kurie neurai tam tikru laiku, jeigu nori, gali pasiversti vilkais arba ir vėl atvirsti prieš tai buvusiais.
Liber III, caput 4
Sarmatija gilumoje yra platesnė negu prie jūros; nuo kaimynių [tautų] ją skiria Vyslos upė; ta upe ji tęsiasi gilyn iki Istro upės (senovinis Duvojaus pavadinimas) Genties drabužiai ir ginklai labai panšūs į partų, tačiau klimatas ir papročiai atšiauresni. Neturi miestų ir nuolatinių sodybų. Ieškodami ganyklų arba puolančio ir persekiojančio priešo išvaryti [iš gyvenmųjų vietų], visą mantą ir turtus jie su savimi gabenasi ir nuolat gyvena stovyklose. Gentis karinga, laisva, nesutramdoma ir tokia žiauri bei atšiauri, kad moterys kartu su vyrais eina į karą. O kad būtų tam tinkamos, tik gimusioms mergaitėms išdegina dešinę krūtį, dėl to ji nebekliūva smogiant ranka, yra apnuoginama, ir krūtinė suvyriškėja. Šaudyti iš lanko, jodinėti, medžioti yra mergaičių užsiėmimas. Nužudyti priešą yra suaugusių merginų pareiga, ir laikoma gėda, jeigu [kuri] to negali padaryti; bausmė joms yra nekaltybės išlaikymas.
Sarmatija įvairūs autoriai vadina skirtingas teritorijas, dažniausiai Vidurio ir Rytų Europos kraštus, gyvenamus daugiausia baltų ir slavų. Pomponijus Mela vienas pirmųjų tokia reikšme pavartojo Sarmatijos pavadinimą. I amžius.
penktadienis, rugsėjo 25, 2009
pirmadienis, rugsėjo 14, 2009
antradienis, rugsėjo 08, 2009
sniego linija
Mano veidas - toks didelis. kada sulėtės judesiai. kada kiekvienas rytas bus šventas ir juokingas. nuostabus senatvės kvapas. užtikrinta mirtis. ir dovanos karaliui.
sekmadienis, rugsėjo 06, 2009
Vilkės ir lapinai
"Moters vizualinės reprezentacijos problema įgyja netikėtą poslinkį. Akivaizdu, kad vizualiniame diskurse būtina naikinti moters sudaiktinimo klišes. Suprantama, kad imantis sudėtingo lyčių vaidmenų rekonstrukcijos projekto, svarbu išvengti perdėto radikalizmo, kuris, priešingai nei galima būtų tikėtis, gali ne tiek panaikinti, kiek įtvirtinti jau egzistuojančius stereotipus, nes skatina visiškai naujų, atskiromis kategorijomis virstančių kodų formavimąsi, kurie suvokiami kaip priešprieša normai. Nekelia abejonės ir tai, kad vyraujantį masinės kultūros vaizdinių žodyną strategiškai svarbu pildyti negalios, senatvės, etninės tapatybės ir kitais kodais, kurie nepastebimai keičia dominuojantį subjektą apibrėžiančių reikšmių lauką ir mažina atskirties pavojų."
Eik, Tavo Tikėjimas išgelbėjo Tave. Morkus 10:52
Eik, Tavo Tikėjimas išgelbėjo Tave. Morkus 10:52
penktadienis, rugsėjo 04, 2009
karšta širdis

stiprybės laužai užsidega budinčiųjų sielose - artėja mirusiųjų metas. miško lapų, lašų, spygliukų dušas graužia akis. prakaitas bėga nugara ir šlapina pūką inkiluose susisuka riešutinės' miegapelės. visi debesys danguje, net kai Žmonės savo likimą daugiau apmąsto negu tvarko
pirmadienis, rugpjūčio 31, 2009
mjr sleep to go

ketvirtadienis, rugpjūčio 27, 2009
faust arp
kai ko nors išmoksti - įsidėmėk. kai ko nors išmokini - užmiršk. žlibos ir plačios baimės akys.
pirmadienis, rugpjūčio 24, 2009
oversoul

bent tokia liepsna, kurios ašara neužgesintų!koks malonumas juoktis iš visko, kas šventa!
penktadienis, rugpjūčio 21, 2009
kurtinys
Mąstymo mastai.. .namų ūkis ir šeima, mano miestas, mano rajonas, mano valstybė, mano kalnynas, mano žemynas, mano jūra, mūsų vandenynas, mūsų pasaulis, mūsų Saulės sistema, mūsų žvaigždynas, mūsų Visata, mes Visi. nuo šio dalyko priklauso supratimo didybė.
Atėjus vakarui, jūs sakote: Bus giedra, nes dangus raudonas, ir rytmetį: Šiandien bus audra, nes dangus rausta ir ūkanojasi. Taigi, jūs mokate pažinti daugaus išvaizdą, o laikų ženklų negalite suprasti!
Mato 15, 31 - 16, 4
Atėjus vakarui, jūs sakote: Bus giedra, nes dangus raudonas, ir rytmetį: Šiandien bus audra, nes dangus rausta ir ūkanojasi. Taigi, jūs mokate pažinti daugaus išvaizdą, o laikų ženklų negalite suprasti!
Mato 15, 31 - 16, 4
trečiadienis, rugpjūčio 19, 2009
87
sunku būti romiam. sunku išorėj būt. romiam. kai viskas šitaip susiję. ateitis su romos imperija, vakarai su rytais, žydas ir visata, tibetas, atleidimas su pagieža, nerimu, baime, meilė su Dievu, aš su savim ir tavim ir jumis visais. mano mažoji mergaite... 94, 115, 82, 109, 97, 99, 112, 105, 94, 87, 104, 87, 74, 87...
antradienis, rugpjūčio 18, 2009
trečiadienis, rugpjūčio 12, 2009
sezonas
noriu parodyt gražiausia, ką matau žiūrėdama į tašką. po labai ilgo laiko prie vieno pianino vienu prisėdimu vėl išgrojau išrasojau jausmą. visiškai nekyla klausimų.
antradienis, rugpjūčio 11, 2009
the accidents of gesture
penktadienis, rugpjūčio 07, 2009
IX Giesmė
mano knyga, kurią skaitė mažylis hanai šmits, bet ne moteriai su šuneliu. jeigu nežinai, turėsi peržiūrėti filmą iš naujo :) ***
siren
šuolis į dangų kelia pilvo burbulai. kai viskas kambaryje krenta ant tavęs. žmogaus kūnas toks tobulas. net ta. maža. tavo krūtinė. po pernykščiais lapais. mylėk save dabar. arrr. ant spintos šlapią parašiutą. aš mačiau tave stengiantis.
trečiadienis, rugpjūčio 05, 2009
balti bičių miltai
Pasaulyje nėra reiškinių, kurie neatitinka gamtos dėsnių. Pasaulyje yra reiškinių, kurie neatitinka mūsų žinių apie gamtos dėsnius'
penktadienis, liepos 24, 2009
atsakomybės legenda
švelnumas
tegul neįmanoma meilė kitam žmogui, rusenanti Jūsų širdyse, neišmiršta - tegul įsčios išnešioja Ją, kaip tylinčių smiltelių saują. tegul nuteka su vandenimis, apsipila spanguolėm kimsynuose, subanguoja rugiuose. tegul ja džiaugiasi dangūs virš linų, virš kojų tekinų.
kaip ilgėdavaus mylėti, taip dabar namų ilgiuos. ..
kaip ilgėdavaus mylėti, taip dabar namų ilgiuos. ..
šeštadienis, liepos 11, 2009
elektroninis partizanas

pereisiu per visą lauką
manyje lengviausiai pražysta agresija. vos tik saulutė nusišypso raudonai. tai ryškiausias ir kvapniausias mano žiedas, kurio aš nematau. ją imu su meile. ir Jūs savyje tūnantį nepasitenkinimą, neapykantą, žmones, kuriuos atakuojat, žmones, kurie atakuoja Jus. griaunanti gyvybę ir tūnanti joje. aš tave noriu paguosti, patarti tau. atidumas smulkmenoms. budinčios minties jėga.
penktadienis, liepos 03, 2009
dobilų skonio pienas
tūkstantmečio proga aplankiau daugybę man nematytų Lietuvos užkampių: Nuo Dusetų iki Mingės. susipažinau su nuolat gamtoje dirbančiais žmonėmis, įsimylėjau Lietuvos istoriją ir priešistoriją. mano gyvenimas - dabar arba niekada. laukiu, kai reikės stovėti priešakinėse linijose. prisiminimuose esu jauna, tikri kiaušiniai.
pirmadienis, birželio 29, 2009
spent
švelnumas, mano meilės jėga, rūpestis, jauta, mokėjimas pakelti, stiprybė, romantika - mano žvėrys ir žaislai. kaip mėnesio nesulaukę kačiukai. trinasi, miega, žaidžia, rutuliojasi aplink pilnėjančias šlaunis, miauksi ir glosto tave. o tu paklupdai mane, nuo pat žemės išraudamas smūgį, nubraukdamas visais kūno plaukais virš manęs dangų, prikali aplink mane daugpagaliukų. pririši mano švelniausius žvėriukus aplink ratu už priekinių ir užpakalinių kojyčių - įtempi kūniukus ir tarsi kokiam rituale su savo skutimosi peiliuku stipriais apgalvotais be galo gražiais judesiais plėši nuo jų šoniukų odą - mano vaikai. nes viskas, ką pasakiau ir dar pasakysiu, bus panaudojama žeminti ir teisti. kai išgirstu tik tris pilnus sakinius. kai gynyba, kuri nelygi puolimui, unikaliai neverta dėmesio. go on and break me once more.
nejau pažvelgt į mano bejėgystę, panūdo tavo siela išdidi. no pulse
nejau pažvelgt į mano bejėgystę, panūdo tavo siela išdidi. no pulse
šeštadienis, birželio 27, 2009
smilkstančios mintys
birželio mirtys ištiesia ranką ir delne erdvę šviesos ir atvirumo tiems už medžio siluetams. ežerai užsitraukia užuolaidas. iš vieno tokio pasėmiau saugoti naktį. dabar gavau jos leidimą. virpu, kaip atsakomybė. žodžiai apie tikrąją meilę - kaip pirmasis dalinys - arba negrįžtantys, arba pavargę ir jauni. labai stipru.
sekmadienis, birželio 21, 2009
ketvirtadienis, birželio 18, 2009
auksinis žvilgnis
man tinka be siūlės mano širdys, pirmas ir paskutinis dantis. galiu gi suprasti, jog kai kam net tas dešimt procentų, kad po operacijos gali neatsibusti, norą gyventi pakėlęs in flagranti of torture. pro langus traukia žąsų būrys su šliaužtinukais. nieko be manęs šiam pasauly nėra. iš čia kaip savo kūno krašto mirties istorijos nežinantis yra vaikas. ištrinta iš gestų, visai - iš konteksto. pasišalink.
penktadienis, birželio 05, 2009
šaunusis ketvertukas verkių rūmuose
išbyrėjusios liepų rankelės ant tako ir tirtančios skardinės rūmų palangės. bitės drėgnos. dobilų aruode. senis brauko delnu pelkes nuo geltonų avilių, atsidėjęs babai renka perplyšusių obuolių. veidrodukuose inkaras. visada namie. ..uždarau pirmus tris vėjo gūsius prieš audrą. tegul kelia mano pirmasis laistytuvas.
penktadienis, gegužės 29, 2009
su lenda!
vakar supratau, kad man prieš kelias savaites gerokai stuktelėjo. aiškiai prisimenu pirmą šio pasaulio pasisveikinimą, kai man buvo 2 metukai ir į vakarus tarp raudonų aguonų leidosi saulė. prieš tai aš sėdėjau virtuvėj ant stalo ir įstrigau mamai į atmintį, kaip švytintis šviesių pūkų kamuoliukas. mano iniciacijos - mane supanti gamta. švarus mano, o ne marijos veidas ugionių šaltinyje.
"Kai kryžiuočiai puolė mūsų kraštą, šimtmečiais trypė ir niekino mūsų tikėjimą, energetinį gamtos pajutimą, Jezus buvo baltų pusėje"
"Kai kryžiuočiai puolė mūsų kraštą, šimtmečiais trypė ir niekino mūsų tikėjimą, energetinį gamtos pajutimą, Jezus buvo baltų pusėje"
penktadienis, gegužės 22, 2009
II
sapnavau antrą pasaulinį karą Raseiniuose. mane išvaro iš namų, atveda į turgaus aikštę. bet aš vienu metu ir kažkokioj valgykloj. dar stoviu eilėj ir laukiu blynų. mėlynom vatinėm, kepurėm apsirėdę pagyvenę vyrai, moterys su skarelėm, be veidų, dviračiai. už kelių šimtų metrų nėra namų. nėra asfalto. iš šių laikų tik kioskelis palei tvorą, bet gal ir tada jis ten stovėjo. frontas jau praėjęs. tremties diena. Iš vieno vyro atima žaliais dažais nudažytą šautuvą, panašų į mėsos malimo mašinėlę. tiems laikams daug žmonių, daug kareivių.
statistinis ryšys tarp kintamųjų
šiąnakt vakare vėl apkasų sienomis pakils, apsisuks ore ir leisis laukinių šaltų širšių sušaudyti debesėliai. palėpėj suspausta saulė veržiasi pro durų apačią. mirtis kaip katė į tvorą kasosi nugarą. pasisveikindama man nusilenkia. stoviu už mūrinio namo kampo, slėpdama mintis, ištuštėjusioje Bosnijos ir Hercogovinos šiaurėje, sušaudytais keliais. kažką reikia pridengti. moteris su automatais - AKIMIRKAS, kad jų nesimatytų, bet jos tik jaustųsi.
iš kažkurios lovos prieplaukoje išlipa plaukus permetęs per petį tamsus juodas kaspinas, paskui save tempdamas plėvesuojančias rūke paklodes. burnoje suši su ferum prieskoniu. išsitraukiu paskutinį kartą. susišukuoju, nes žinau, kad čia, kur aš esu, nieko iš mūsų nėra. lengvai piketuojantys būtent dabar man ateina laiškai iš Ivo Džimos? ate ateina. i savaitgalinius susirinkimus ateina išsiardę žmonės. ..
kartais labai džiaugiuosi, kad mano jutimai labai brandūs. kuriais bet kuriuo asmenybės kūrimosi etapu galiu užkišti savo peles galvoje. kartais perduodantys estafetę proto bokštams. jau gan ilgai jie visi žiūri į mane ir nesupranta, ką turiu omeny. rašyt tau - apie save, ar išgirst geriau tavo klausimą. atsiprašau labai.
iš kažkurios lovos prieplaukoje išlipa plaukus permetęs per petį tamsus juodas kaspinas, paskui save tempdamas plėvesuojančias rūke paklodes. burnoje suši su ferum prieskoniu. išsitraukiu paskutinį kartą. susišukuoju, nes žinau, kad čia, kur aš esu, nieko iš mūsų nėra. lengvai piketuojantys būtent dabar man ateina laiškai iš Ivo Džimos? ate ateina. i savaitgalinius susirinkimus ateina išsiardę žmonės. ..
kartais labai džiaugiuosi, kad mano jutimai labai brandūs. kuriais bet kuriuo asmenybės kūrimosi etapu galiu užkišti savo peles galvoje. kartais perduodantys estafetę proto bokštams. jau gan ilgai jie visi žiūri į mane ir nesupranta, ką turiu omeny. rašyt tau - apie save, ar išgirst geriau tavo klausimą. atsiprašau labai.
trečiadienis, gegužės 20, 2009
„pomirtinis Hitlerio kerštas“
„Taisykis, atsiverk Kitam, svetimam, atmestam, marginalizuotam – arba būsi pasmerktas kaip nacistas ir fašistas“.
"Atsidavimas saviems – savo artimiesiems, savo tėvynainiams – esąs moraliai bevertis, nes bepigu atsiverti tiems, kuriuos myli, kuriems simpatizuoji arba su kuriais jautiesi savas tarp savų. Pratęsiant šią logiką iki galo: aukščiausią savo moralinio kilimo viršūnę moralinis didvyris pasiekia tada, kai jis atsiveria ir atsiduoda svetimiausiam – savo mirtinam priešui."
Algirdas Degutis: apie tai daugiau...
"Atsidavimas saviems – savo artimiesiems, savo tėvynainiams – esąs moraliai bevertis, nes bepigu atsiverti tiems, kuriuos myli, kuriems simpatizuoji arba su kuriais jautiesi savas tarp savų. Pratęsiant šią logiką iki galo: aukščiausią savo moralinio kilimo viršūnę moralinis didvyris pasiekia tada, kai jis atsiveria ir atsiduoda svetimiausiam – savo mirtinam priešui."
Algirdas Degutis: apie tai daugiau...
antradienis, gegužės 19, 2009
trumpa mano atmintis
tai pradedu. seniau būdavau aš ir dobiliukas, aš ir dviratis, aš ir skalbimo mašina, aš ir grindys, aš ir takelis, aš ir kuprinė, aš ir knyga. dabar aš - jie - dobiliukas, aš - jie - ir dviratis, aš - jie - ir skalbimo mašina. po to bus mes - ir dobiliukas, mes ir dviratis, mes ir knyga. absoliutus išnykimas minioje.
košė košėta net ne šiupinys. kuo aš domėjausi 2008 liepos mėnesį? kuo aš būsiu - žmogumi, kuris tvirtybę ir save išsaugo, eina pakelta galva, pro mane, tarsi pro nieką, net po centrifugavimo. kurių akyse nėra žmonių baimės. linkėjimai ant konkurencijos pastatytiems ypač jaunų žmonių santykiams :) - sveikstat? Jau pamiršot paprastumą ir save - jūs aukščiausioj civilizacijos pakopoj ;] greit turėtumėt nušvisti.
košė košėta net ne šiupinys. kuo aš domėjausi 2008 liepos mėnesį? kuo aš būsiu - žmogumi, kuris tvirtybę ir save išsaugo, eina pakelta galva, pro mane, tarsi pro nieką, net po centrifugavimo. kurių akyse nėra žmonių baimės. linkėjimai ant konkurencijos pastatytiems ypač jaunų žmonių santykiams :) - sveikstat? Jau pamiršot paprastumą ir save - jūs aukščiausioj civilizacijos pakopoj ;] greit turėtumėt nušvisti.
antradienis, gegužės 05, 2009
Mirštanti sodyba

Prisiminkim, kad jau taip atsitiko pasaką apie bjaurųjį ančiuką ir tai, jog kartais gali gimti "ne toks" ir ne tarp savų/atsidurti ne ten ir ne laiku. savo kompleksais įvarom kompleksus kitiems.
kaimo šventmedis

penktadienis, balandžio 24, 2009
šeštadienis, balandžio 18, 2009
ieškok tos vienos
Gyvenk amžinai vieną minutę: atsimindamas kiekvieną sušnibždėtą žodį, kiekvieną žingsnį ant pirštų galiukų, kiekvieną degtuką, kurį įkišai į žemę, uždegęs žvakutę, pavydą, kiekvieną skausmą, kiekvieną giliai kabinančią muziką, kiekvieną nepasitikėjimą kūnu, kiekvieną, užkritusį už lovos daiktą, tokį žvilgsnį, kiekvieną moterį ir vyrą, žolę tarp kojų ir žiemą, kiekvieną karą, kiekvieną plytelę tualete, virtuvėj, gatvėj, kiekvieną smūgį - kraują - pratekėjimą - gimdymą, kiekvieną draugą, žaislą, kiekvieną upę, su kuria maudeisi, kiekvieną darbą, gilesnį už pamokymą, kiekvieną norvegijos kalną, vėlių suolelį, kiekvieną mintį, kuri virsta gyvenimu, brolių ir seserų miegą, kiekvieną takelį, balą, statybas žinok iki šiol. viva! at all!
ketvirtadienis, balandžio 09, 2009
trečiadienis, balandžio 01, 2009
pirmadienis, kovo 30, 2009
trečiadienis, vasario 04, 2009
penktadienis, sausio 09, 2009
barščiai Švyturio Baltijos aluje.
kas nutiktų, jei vilniaus vandentiekis nustotų tiekti vandenį: nebeturėčiau, kaip nusiplauti rankų, atsigaivinti keturiom saujom kalkėto vandentiekio vandens, kur nusiprausti veidą, akis; sustotų maisto gaminimo procesas. ..
šiandien prisiminiau, kad viena iš didžiausių mano fobijų, tai ne casparas, ne tamsa (ji gali lygiai tokia pati nuostabi, kaip virpantys fotonai po dangaus oda), ne apžm (aktyvios prievartavimo ir žudymo mašinos) sakyčiau net ne sistema! bet vanduo ir dabartinė jo padėtis kaip seilių siūleliu susijusios dvi lūpos, su ja susijęs. plėšiamas gamtos kalvei iš dantų.
o viskas prasidėjo nuo to, kad aš negalėdavau gerti vandens iš krano kituose miestuose. raseiniuose Dubysos baseino vanduo kažkoks ypatingas - aplink jį oras švaresnis. visada užgerdavau dieną ir naktį. vilniuje, pradėjusi gyventi studentų bendrabutyje, nustojau gerti vandentiekio vandenį: karštos kalkės - net akutės peršti ir plaukai pasidaro šiurkštūs, kaip jauriniai balsvažemiai dirvožemiai sibire. .. paskui jau antram kurse atėjo į galvą - šalia pirkinių maišelio tempdavau 5 l.
įdomu būdavo, kur vilniuj yra šulinys? po 4 metų žvalgymosi per tvoras, pirmą kartą jį pamačiau - to šulinio kiemo name šią vasarą gyvenau. nei karto neragavau, bijau net pagalvoti, kas per čiūdai ir vadens grybų kolonijos iš jo išaugtų ant agaro.
kur arčiausiai jūsų namų yra geriamo vandens šaltinis?
šiandien prisiminiau, kad viena iš didžiausių mano fobijų, tai ne casparas, ne tamsa (ji gali lygiai tokia pati nuostabi, kaip virpantys fotonai po dangaus oda), ne apžm (aktyvios prievartavimo ir žudymo mašinos) sakyčiau net ne sistema! bet vanduo ir dabartinė jo padėtis kaip seilių siūleliu susijusios dvi lūpos, su ja susijęs. plėšiamas gamtos kalvei iš dantų.
o viskas prasidėjo nuo to, kad aš negalėdavau gerti vandens iš krano kituose miestuose. raseiniuose Dubysos baseino vanduo kažkoks ypatingas - aplink jį oras švaresnis. visada užgerdavau dieną ir naktį. vilniuje, pradėjusi gyventi studentų bendrabutyje, nustojau gerti vandentiekio vandenį: karštos kalkės - net akutės peršti ir plaukai pasidaro šiurkštūs, kaip jauriniai balsvažemiai dirvožemiai sibire. .. paskui jau antram kurse atėjo į galvą - šalia pirkinių maišelio tempdavau 5 l.
įdomu būdavo, kur vilniuj yra šulinys? po 4 metų žvalgymosi per tvoras, pirmą kartą jį pamačiau - to šulinio kiemo name šią vasarą gyvenau. nei karto neragavau, bijau net pagalvoti, kas per čiūdai ir vadens grybų kolonijos iš jo išaugtų ant agaro.
kur arčiausiai jūsų namų yra geriamo vandens šaltinis?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)