Su žiemos saulėgrįža!

te šviesoje akys atsimerkia ir pamato tamsą!

katinas ant tėviškės tako rankų

išvykau po dviejų mėnesių namo atgal į savo vaikystės pasaką iš liurlančio pušyninio vilniaus į sniego slegiamus eglynus ir laukus raseiniuose. pakeliui mačiau žemę tą, kurią aš myliu; sumažėjusią tikrą močiutę, per tą sniegą brendančią namučių tamsoj su dviem pilnom tašėm į šiaurę.

labai gražu

žydintys žmonės. ..ten, kur jų šėšėlis krenta ant šaknų

kaip tyčia, kai tu intesyviai apie ką nors. .. pritrauki informaciją, kurios ieško tavo pasąmonė. nuostabu, kad tai lyg tyčia ateina per artimiausius žmones ir, kad energija įsikūnija. aš jaučiu, kad manyje kažkas tyliai vyksta man jau žinant. Tanku – nors vilkam vaikus veskis. kaip sapne - nieko neskauda. galiu vaikščioti peršautais keliais ir jausti vidurvasarį. o kai tai išlipa iš sąmonės. af. reikia visos švarios maldžios nakties gromuliuoti jausmą, kad būtų mintis

atvirukas

* Tikslas - neturėti tikslo, tikslui neprieštaraujant
* Metų atradimas - viskas, ko aš noriu ir siekiu - yra čia - mano širdyje* Socialinis metų atradimas - atsakomybė turi kūną
* Įdomu - senos darbščios kaimo moterys, krašto istorija, legendos, pasakos, kopėčios, kalba, knygos
* Jėgos - budinti mintis
* Galimybė - galima "negrįžtamai" ištrūkti iš šio pasaulio
* Potyriai - absoliuti ramybė
* Daug beveik aiškios informacijos - sapnuose, su tiksliom senolių interpretacijom (bulves sapnuoti tikrai reiškia mirtį). Neabejoju, kad tai būdas netrigdant sąmonės bendrauti su kitais/savo pasauliais
* Visapusiškiausias jausmas - meilė
* Senas geras - programavimas, kantrybė
* Vyrų ganykla - nei Dievui pypkė, nei Velniui kačerga
* Patarimas - suabejok
* Šmė́klos tos mergos - kraipos, kvaka
* Vis dar koštuviu smirdu - supraskit - esu jauna

May It Be

May it be an evening star
Shines down upon you
May it be when darkness falls
May it be the shadows call
Will fly away
May it be you journey on
To light the day

badau pirštuku

veidrodžių krūvos ramiam kambary. iš lėto, kad tyliai kvepėtų, panirsiu į tavo pentagramą. tu ateisi smegdamas į apšarmojusias rūmų grindis. bandysi apkabinti lyg vandeniu per kūną srūvančią ištekėti į tavo klumpes šalia svirno. kavą į delnus plikina, neša prie lūpų, iki alkūnės save panardina past the mission behind the prison tower past the mission i once knew a hot girl past the mission they're closing every hour i smell the roses

open highway

bønn

skausmai, mirtys, neaiškumai, ilgesiai sukrauna po oda laukiančius gyvojo pumpurus. kai siela bilduko apsukom nešasi per mano pasaulius, rodydama gyvenimus, proto žaismus, ramybę, priežastis, sustoja mano laikas ir ateina dvasios gegužis. Aš visą naktį šypsausi, kaip pieva. pati apšviečiu, pati pražystu.

tirpstančios sidabrinės lūšys

mamos pasaulis

šviesūs žmonės tikroje tamsoje, karštis. į rūgpienį prilašinau gyvulio kraujo; kai susispaudžia tėvai - sūris

vyriausioji mokykla XVIII a.

Nors kunigas, apie dvasininkų, ypač eksjėzuitų, nemokšiškumą bei lengvabūdiškumą S. B. Junzilas rašė: "Čia švari ir nekalta gėlė už lyties pasireiškimą žieduose begėdyste kaltinama; čia geognostiniai kalnų sąrangos ir uolų sluoksnių senumo tyrimai bedieviška erezija vadinami; čia garbingi iki šiol nežinomos natūraliosios istorijos profesoriai Žiliberas ir Forsteris - pirmasis nereikalingu sunkiu darbu su bevertėmis smulkmenomis išjuoktas, antrasis katalikų tikėjimo duobkasyste apkaltintas"

ugnė blažytė

kramtau veidroduką, pirštais įtryniau cezario pjūvį tau, padėjau ant bėgių - ugnis dulka po oda. Dievas deda ten, kur labiausiai skauda - moterys turi dėtį. įdėjau į saują auksinį žieduką, auksinį pasaulio filmuką, padėjusi galvą ant kelių, akytėse suka. ..

silent hill

"Paryžiaus universitetui vadovavo ne studentų ir profesorių rinktas rektorius, o miesto katedros kancleris, per kurį popiežius, pastebėjęs, kad universitetas darosi teologijos bei filosofijos studijų centrus, siekė savų tikslų. Paryžiaus universitetas turėjo tapti visos Europos krikščioniškuoju mokslo židiniu, aiškinti tikėjimo tiesas ir ginti jas nuo erezijų (kitokio mąstymo). Popiežius iš pradžių pareikalavo nedėstyti romėnų teisės, o vėliau Aristotelio fizikos ir metafizikos. Tuo tarpu daugeliui filosofijos fakulteto profesorių mažai rūpėjo teologija: jie norėjo dėstyti pagal savo išmanymą."

"Mykolas Lietuvis, kritikuodamas dvasininkus, teigė: "[...] mes tiems samdiniams pavedame dievo garbinimo pareigą, nors jie savo ištvirkusiu gyvenimu greičiau rūstina dievą, negu išmeldžia jo malonę. Pareigas mūsų pavestas, jie dėl savo apsileidimo užkrauna vikarams, o tuo tarpu patys, dykinėdami ir smaguriaudami, gaišina žmonių darbą kaip tranai bičių medų, puotauja ir puošniai taisosi.
Ir nors kitados kunigams buvo draudžiama turėti savo žemės [...], bet mūsų kunigai nesitenkina dešimtinėmis ir aukomis už nuodėmes, pirmaisiais vaisiais ir dovanomis, kurias jie gauna iš turtingųjų ir neturtingųjų, iš gimusių, vedančių, sergančių, mirštančių ir numirusių, jie dar siekia, pamindami teisę ir sveiką protą, turtingų dvarų ir valdyti daugelį bažnyčių vienu metu, darydami tuo žalą valstybei".

"Vilniaus universiteto istorija 1579 - 1803"

Įvedus krikščionybę Lenkijoje (966) ir Skandinavijoje (IX - XI a.), priėmus krikštą rytų slavams (988-989), baltai su kai kuriomis finougrų gentimis liko vieninteliai pagonys Europoje. Į juos nukrypo krikščionybės "platintojų" akys. Prisidengusios krikščionybės skleidimu, kaimyninės šalys stengėsi užgrobti turtingus baltų kraštus arba bent jau juos politiškai ir ekonomiškai pajungti. Šiai kelis šimtmečius trukusiai agresijai idėjiškai vadovavo Romos bažnyčia ir jos galva popiežius, skelbdamas kryžiaus žygius į baltų kraštus. tiesiogiai agresiją vykdė sukarinti Livonijos ir Vokiečių ordinai, kuriems padėjo beveik visos krikščioniškosios Europos valstybės į šiuos žygius siųsdamos geriausius savo karių pulkus, vadovaujamus labiausiai patyrusių karo vadų - kunigaikščių, grafų, kartais net pačių karalių. Kova su pagonimis baltais trukusi kelis šimtmečius, plačiai atsispindėjo to meto istoriografijoje - visi svarbiausi įvykiai buvo fiksuojami metraščiuose, bažnyčių, vienuolynų, ordinų, kronikose, šventųjų gyvenimų aprašymuose. Kadangi su baltais kovojama prisidengus krikščionybės platinimu, neva siekiant, kad jie atsižadėtų savo senųjų dievų, papročių ir įtikėtų į krikščionių Dievą, tai savaime aišku, reikėjo parodyti ir kokius dievus jie garbino, kokių papročių laikėsi. tuos dievus ir papročius reikėjos taip pavaizduoti, kad visai krikščioniškajai Europai jie pasirodytų baisūs, nežmoniški, būtini išnaikinti ir kad taip būtų pateisintas toks ilgas ir nuožmus karas su jų garbintojais. ..jie visų pirma stengėsi iškelti tuos baltų religijos bruožus, kurie žemintų ją ir jos išpažinėjus."

"Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai I"

apkabink lapelį

gražus mirusiųjų laikas. kaip tiki taip ir yra. kaip žiūri taip ir matai. jūroj per metus sueina du.

if you If you if you "realy" use internet

you can find lots of nice music easily: Hecq: I Am You

De Chorographia c. 41-44

Liber II, caput 1

[...] Gelonai [nuluptomis] priešų odomis dangsto žirgus ir save: žirgus dangsto kūno, o save - galvų odomis. Melanchlenai dėvi juodus rūbus; iš to kilęs ir jų vardas. Kai kurie neurai tam tikru laiku, jeigu nori, gali pasiversti vilkais arba ir vėl atvirsti prieš tai buvusiais.

Liber III, caput 4

Sarmatija gilumoje yra platesnė negu prie jūros; nuo kaimynių [tautų] ją skiria Vyslos upė; ta upe ji tęsiasi gilyn iki Istro upės (senovinis Duvojaus pavadinimas) Genties drabužiai ir ginklai labai panšūs į partų, tačiau klimatas ir papročiai atšiauresni. Neturi miestų ir nuolatinių sodybų. Ieškodami ganyklų arba puolančio ir persekiojančio priešo išvaryti [iš gyvenmųjų vietų], visą mantą ir turtus jie su savimi gabenasi ir nuolat gyvena stovyklose. Gentis karinga, laisva, nesutramdoma ir tokia žiauri bei atšiauri, kad moterys kartu su vyrais eina į karą. O kad būtų tam tinkamos, tik gimusioms mergaitėms išdegina dešinę krūtį, dėl to ji nebekliūva smogiant ranka, yra apnuoginama, ir krūtinė suvyriškėja. Šaudyti iš lanko, jodinėti, medžioti yra mergaičių užsiėmimas. Nužudyti priešą yra suaugusių merginų pareiga, ir laikoma gėda, jeigu [kuri] to negali padaryti; bausmė joms yra nekaltybės išlaikymas.

Sarmatija įvairūs autoriai vadina skirtingas teritorijas, dažniausiai Vidurio ir Rytų Europos kraštus, gyvenamus daugiausia baltų ir slavų. Pomponijus Mela vienas pirmųjų tokia reikšme pavartojo Sarmatijos pavadinimą. I amžius.

kausienranta

kopa plaukuose
stebimas žirgelis

tokią dieną, kaip ši

sniego linija

Mano veidas - toks didelis. kada sulėtės judesiai. kada kiekvienas rytas bus šventas ir juokingas. nuostabus senatvės kvapas. užtikrinta mirtis. ir dovanos karaliui.

Vilkės ir lapinai

"Moters vizualinės reprezentacijos problema įgyja netikėtą poslinkį. Akivaizdu, kad vizualiniame diskurse būtina naikinti moters sudaiktinimo klišes. Suprantama, kad imantis sudėtingo lyčių vaidmenų rekonstrukcijos projekto, svarbu išvengti perdėto radikalizmo, kuris, priešingai nei galima būtų tikėtis, gali ne tiek panaikinti, kiek įtvirtinti jau egzistuojančius stereotipus, nes skatina visiškai naujų, atskiromis kategorijomis virstančių kodų formavimąsi, kurie suvokiami kaip priešprieša normai. Nekelia abejonės ir tai, kad vyraujantį masinės kultūros vaizdinių žodyną strategiškai svarbu pildyti negalios, senatvės, etninės tapatybės ir kitais kodais, kurie nepastebimai keičia dominuojantį subjektą apibrėžiančių reikšmių lauką ir mažina atskirties pavojų."

Eik, Tavo Tikėjimas išgelbėjo Tave. Morkus 10:52

karšta širdis

bildan iš bokšto nuo stačių spiralinių laiptų dešimties centų moneta, aištelėse ją vis prisiveju, pagaunu didelėm vaiko akim, vėl paritu. aš esu trijų centimetrų ir galiu padaryti sysiu tau į delną šaltas lietus ant juodžemiu perbrauktų lūpų. po kojom maišas peršlapusių žemės burnelių.
stiprybės laužai užsidega budinčiųjų sielose - artėja mirusiųjų metas. miško lapų, lašų, spygliukų dušas graužia akis. prakaitas bėga nugara ir šlapina pūką inkiluose susisuka riešutinės' miegapelės. visi debesys danguje, net kai Žmonės savo likimą daugiau apmąsto negu tvarko

mjr sleep to go

visos programos labai stipriai veikia! kai jas naudoji. mano vyro protas aštrus, kaip pirmojo sūnaus mirtis motinai. mano pasaulis šiandien - mano. lenkiuosi prieš ilgametę išmintį, mūsų legendą ir prieš tuos, kurie bando apkeist plokštelę. buvau inicijuota, kai tokia danutė be užuolankų pradėjo pasakoti dyvų dyvus.

faust arp

kai ko nors išmoksti - įsidėmėk. kai ko nors išmokini - užmiršk. žlibos ir plačios baimės akys.

oversoul

kartais nesinori grįžti. tuo momentu man suprantamas sielos celibatas . ..aš žinau, ko stipriausiai aš ilgėsiuos. lipk į mano valtį! kai širdis uždega protą - ir sukelk mano baltas paklodes, plauksim skalbti į nordkapą.

bent tokia liepsna, kurios ašara neužgesintų!koks malonumas juoktis iš visko, kas šventa!

kurtinys

Mąstymo mastai.. .namų ūkis ir šeima, mano miestas, mano rajonas, mano valstybė, mano kalnynas, mano žemynas, mano jūra, mūsų vandenynas, mūsų pasaulis, mūsų Saulės sistema, mūsų žvaigždynas, mūsų Visata, mes Visi. nuo šio dalyko priklauso supratimo didybė.
Atėjus vakarui, jūs sakote: Bus giedra, nes dangus raudonas, ir rytmetį: Šiandien bus audra, nes dangus rausta ir ūkanojasi. Taigi, jūs mokate pažinti daugaus išvaizdą, o laikų ženklų negalite suprasti!
Mato 15, 31 - 16, 4

87

sunku būti romiam. sunku išorėj būt. romiam. kai viskas šitaip susiję. ateitis su romos imperija, vakarai su rytais, žydas ir visata, tibetas, atleidimas su pagieža, nerimu, baime, meilė su Dievu, aš su savim ir tavim ir jumis visais. mano mažoji mergaite... 94, 115, 82, 109, 97, 99, 112, 105, 94, 87, 104, 87, 74, 87...

garsas

duslus žemės dunksėjimas į karstą

viskas, ko aš noriu ir siekiu yra čia - mano širdyje

sezonas

noriu parodyt gražiausia, ką matau žiūrėdama į tašką. po labai ilgo laiko prie vieno pianino vienu prisėdimu vėl išgrojau išrasojau jausmą. visiškai nekyla klausimų.

the accidents of gesture

susišnekėti žmonės nebemoka padėti nejaučia pagarbos. laiko save aukštesniais už medį. kai lieka tik forma. kai "nieko nepasakyta" man labai patinka, kad gyvenimas prieš mirtį. nuogas. man patinka laukinė Lietuva.

IX Giesmė

mano knyga, kurią skaitė mažylis hanai šmits, bet ne moteriai su šuneliu. jeigu nežinai, turėsi peržiūrėti filmą iš naujo :) ***

siren

šuolis į dangų kelia pilvo burbulai. kai viskas kambaryje krenta ant tavęs. žmogaus kūnas toks tobulas. net ta. maža. tavo krūtinė. po pernykščiais lapais. mylėk save dabar. arrr. ant spintos šlapią parašiutą. aš mačiau tave stengiantis.

balti bičių miltai

Pasaulyje nėra reiškinių, kurie neatitinka gamtos dėsnių. Pasaulyje yra reiškinių, kurie neatitinka mūsų žinių apie gamtos dėsnius'

atsakomybės legenda

kai ore tvyro informacija lyg degantis rugpjūtis. kai jos abi aukščiau nei virš kelių, mūsų Metas nusilenkti. Jums augti, o Jums mirti.
Mums surasti, artėti, stiprėti ir pridegus nuo mirties, užkurti gyvybę. kad visi keturi vienas kitą surastume.

kažkodėl jaučiu, kad turiu nedaug laiko :)

švelnumas

tegul neįmanoma meilė kitam žmogui, rusenanti Jūsų širdyse, neišmiršta - tegul įsčios išnešioja Ją, kaip tylinčių smiltelių saują. tegul nuteka su vandenimis, apsipila spanguolėm kimsynuose, subanguoja rugiuose. tegul ja džiaugiasi dangūs virš linų, virš kojų tekinų.

kaip ilgėdavaus mylėti, taip dabar namų ilgiuos. ..

elektroninis partizanas

auksinis lietaus pienas pušų galiukuose. ramiai atstoviu rytinius mirties akordus žolynuose. mama miega. vėjas pusto rasą. virš lauko gaudžia varpas. tegul bus aistringi žmonės mano knygose, apkramtytais sakiniais. tegul jų sielos balsas sunkiasi į šulinį. tegul bus mano rankose gyvybė, kai aš priklaupusi ant kelio iškelsiu rankas ir nuleisiu akis. po manim liepos sietynas. aš nuoga krūtine atsiremiu į dangų.

pereisiu per visą lauką

manyje lengviausiai pražysta agresija. vos tik saulutė nusišypso raudonai. tai ryškiausias ir kvapniausias mano žiedas, kurio aš nematau. ją imu su meile. ir Jūs savyje tūnantį nepasitenkinimą, neapykantą, žmones, kuriuos atakuojat, žmones, kurie atakuoja Jus. griaunanti gyvybę ir tūnanti joje. aš tave noriu paguosti, patarti tau. atidumas smulkmenoms. budinčios minties jėga.

dobilų skonio pienas

tūkstantmečio proga aplankiau daugybę man nematytų Lietuvos užkampių: Nuo Dusetų iki Mingės. susipažinau su nuolat gamtoje dirbančiais žmonėmis, įsimylėjau Lietuvos istoriją ir priešistoriją. mano gyvenimas - dabar arba niekada. laukiu, kai reikės stovėti priešakinėse linijose. prisiminimuose esu jauna, tikri kiaušiniai.

spent

švelnumas, mano meilės jėga, rūpestis, jauta, mokėjimas pakelti, stiprybė, romantika - mano žvėrys ir žaislai. kaip mėnesio nesulaukę kačiukai. trinasi, miega, žaidžia, rutuliojasi aplink pilnėjančias šlaunis, miauksi ir glosto tave. o tu paklupdai mane, nuo pat žemės išraudamas smūgį, nubraukdamas visais kūno plaukais virš manęs dangų, prikali aplink mane daugpagaliukų. pririši mano švelniausius žvėriukus aplink ratu už priekinių ir užpakalinių kojyčių - įtempi kūniukus ir tarsi kokiam rituale su savo skutimosi peiliuku stipriais apgalvotais be galo gražiais judesiais plėši nuo jų šoniukų odą - mano vaikai. nes viskas, ką pasakiau ir dar pasakysiu, bus panaudojama žeminti ir teisti. kai išgirstu tik tris pilnus sakinius. kai gynyba, kuri nelygi puolimui, unikaliai neverta dėmesio. go on and break me once more.
nejau pažvelgt į mano bejėgystę, panūdo tavo siela išdidi. no pulse

smilkstančios mintys

birželio mirtys ištiesia ranką ir delne erdvę šviesos ir atvirumo tiems už medžio siluetams. ežerai užsitraukia užuolaidas. iš vieno tokio pasėmiau saugoti naktį. dabar gavau jos leidimą. virpu, kaip atsakomybė. žodžiai apie tikrąją meilę - kaip pirmasis dalinys - arba negrįžtantys, arba pavargę ir jauni. labai stipru.

pasaulis kaukia nuo tokių, kurie neabejoja savo teisumu ir net ne savo įsitikinimais. neklystanti žudymo mašina.

skirtingu laiku

prigimtinės idėjos dažnai kaip tėvų namai

eiti į laiko spindesį savo akyse. glostau tobulą tavo sielą vystančios saulės bokšte. nesinori namuose nusiauti.







atmetus religinius ir ateistinius - be stuburo - jūsų žaidimus.
kai jums atsiverčia užburtos knygos, prasideda jūsų mėsos ir proto karas. waterburg.

auksinis žvilgnis

man tinka be siūlės mano širdys, pirmas ir paskutinis dantis. galiu gi suprasti, jog kai kam net tas dešimt procentų, kad po operacijos gali neatsibusti, norą gyventi pakėlęs in flagranti of torture. pro langus traukia žąsų būrys su šliaužtinukais. nieko be manęs šiam pasauly nėra. iš čia kaip savo kūno krašto mirties istorijos nežinantis yra vaikas. ištrinta iš gestų, visai - iš konteksto. pasišalink.

šaunusis ketvertukas verkių rūmuose

išbyrėjusios liepų rankelės ant tako ir tirtančios skardinės rūmų palangės. bitės drėgnos. dobilų aruode. senis brauko delnu pelkes nuo geltonų avilių, atsidėjęs babai renka perplyšusių obuolių. veidrodukuose inkaras. visada namie. ..uždarau pirmus tris vėjo gūsius prieš audrą. tegul kelia mano pirmasis laistytuvas.

su lenda!

vakar supratau, kad man prieš kelias savaites gerokai stuktelėjo. aiškiai prisimenu pirmą šio pasaulio pasisveikinimą, kai man buvo 2 metukai ir į vakarus tarp raudonų aguonų leidosi saulė. prieš tai aš sėdėjau virtuvėj ant stalo ir įstrigau mamai į atmintį, kaip švytintis šviesių pūkų kamuoliukas. mano iniciacijos - mane supanti gamta. švarus mano, o ne marijos veidas ugionių šaltinyje.

"Kai kryžiuočiai puolė mūsų kraštą, šimtmečiais trypė ir niekino mūsų tikėjimą, energetinį gamtos pajutimą, Jezus buvo baltų pusėje"

iki galo suprasti poreikius ir reikalavimus

II

sapnavau antrą pasaulinį karą Raseiniuose. mane išvaro iš namų, atveda į turgaus aikštę. bet aš vienu metu ir kažkokioj valgykloj. dar stoviu eilėj ir laukiu blynų. mėlynom vatinėm, kepurėm apsirėdę pagyvenę vyrai, moterys su skarelėm, be veidų, dviračiai. už kelių šimtų metrų nėra namų. nėra asfalto. iš šių laikų tik kioskelis palei tvorą, bet gal ir tada jis ten stovėjo. frontas jau praėjęs. tremties diena. Iš vieno vyro atima žaliais dažais nudažytą šautuvą, panašų į mėsos malimo mašinėlę. tiems laikams daug žmonių, daug kareivių.

statistinis ryšys tarp kintamųjų

šiąnakt vakare vėl apkasų sienomis pakils, apsisuks ore ir leisis laukinių šaltų širšių sušaudyti debesėliai. palėpėj suspausta saulė veržiasi pro durų apačią. mirtis kaip katė į tvorą kasosi nugarą. pasisveikindama man nusilenkia. stoviu už mūrinio namo kampo, slėpdama mintis, ištuštėjusioje Bosnijos ir Hercogovinos šiaurėje, sušaudytais keliais. kažką reikia pridengti. moteris su automatais - AKIMIRKAS, kad jų nesimatytų, bet jos tik jaustųsi.

iš kažkurios lovos prieplaukoje išlipa plaukus permetęs per petį tamsus juodas kaspinas, paskui save tempdamas plėvesuojančias rūke paklodes. burnoje suši su ferum prieskoniu. išsitraukiu paskutinį kartą. susišukuoju, nes žinau, kad čia, kur aš esu, nieko iš mūsų nėra. lengvai piketuojantys būtent dabar man ateina laiškai iš Ivo Džimos? ate ateina. i savaitgalinius susirinkimus ateina išsiardę žmonės. ..

kartais labai džiaugiuosi, kad mano jutimai labai brandūs. kuriais bet kuriuo asmenybės kūrimosi etapu galiu užkišti savo peles galvoje. kartais perduodantys estafetę proto bokštams. jau gan ilgai jie visi žiūri į mane ir nesupranta, ką turiu omeny. rašyt tau - apie save, ar išgirst geriau tavo klausimą. atsiprašau labai.

„pomirtinis Hitlerio kerštas“

„Taisykis, atsiverk Kitam, svetimam, atmestam, marginalizuotam – arba būsi pasmerktas kaip nacistas ir fašistas“.

"Atsidavimas saviems – savo artimiesiems, savo tėvynainiams – esąs moraliai bevertis, nes bepigu atsiverti tiems, kuriuos myli, kuriems simpatizuoji arba su kuriais jautiesi savas tarp savų. Pratęsiant šią logiką iki galo: aukščiausią savo moralinio kilimo viršūnę moralinis didvyris pasiekia tada, kai jis atsiveria ir atsiduoda svetimiausiam – savo mirtinam priešui."

Algirdas Degutis: apie tai daugiau...

trumpa mano atmintis

tai pradedu. seniau būdavau aš ir dobiliukas, aš ir dviratis, aš ir skalbimo mašina, aš ir grindys, aš ir takelis, aš ir kuprinė, aš ir knyga. dabar aš - jie - dobiliukas, aš - jie - ir dviratis, aš - jie - ir skalbimo mašina. po to bus mes - ir dobiliukas, mes ir dviratis, mes ir knyga. absoliutus išnykimas minioje.
košė košėta net ne šiupinys. kuo aš domėjausi 2008 liepos mėnesį? kuo aš būsiu - žmogumi, kuris tvirtybę ir save išsaugo, eina pakelta galva, pro mane, tarsi pro nieką, net po centrifugavimo. kurių akyse nėra žmonių baimės. linkėjimai ant konkurencijos pastatytiems ypač jaunų žmonių santykiams :) - sveikstat? Jau pamiršot paprastumą ir save - jūs aukščiausioj civilizacijos pakopoj ;] greit turėtumėt nušvisti.

Mirštanti sodyba

Ryžtingumas, radikalumas padeda išsaugoti savitumą. Padeda nenusižeminti iki skausmo ir savęs negalėjimo. Kad sėdėdamas mirštančiose sodybose, galėtum pasakyti, kad padarei viską, kad dabar nesigailėtum, jog prie kažko neprisilietęs/kažkieno priglaustas ir pabučiuotas; kad džiaugtumeis pasiryžęs pašnekinti seną žmogų, apkabinęs jauną ožką vidury gyvenimo laukų.
Prisiminkim, kad jau taip atsitiko pasaką apie bjaurųjį ančiuką ir tai, jog kartais gali gimti "ne toks" ir ne tarp savų/atsidurti ne ten ir ne laiku. savo kompleksais įvarom kompleksus kitiems.

kaimo šventmedis

visai neseniai vienoj knygoj perskaičiau, kad mano tėviškėj kažkada rymojęs apeiginis šventmedis. .. aišku, kadangi esu skersai išilgai išlandžiojus savo "rajoną", žagtelėjau. vyko istoriniai faktų patikslinimai 2 paras. pasirodo vis dar rymo. ir apie jį girdėjus tėvų karta. tai maždaug 200 - 300 metų, 7 mano žingsnių prie pamato ir 10-15 m aukščio drebulė (Populus tremula). žmonės vadindavo šventu topoliu. atokioj, garbingoj vietoj, pakeliui į piliakalnį, kur pliekdavosi mano miestiečiai su kryžiuočiais, prievartaujančiais priimti jų tautų tikėjimą. juodo teroro banga, politikos jėga, prisidengusi krikščionybe. tokiu drebėti. sodą užsėti. žemės turėti.

išsipūtė varnėno pilvukas

pavasarinis noras viską glostyti ir vos prisilietus leisti šaknis.

ieškok tos vienos

Gyvenk amžinai vieną minutę: atsimindamas kiekvieną sušnibždėtą žodį, kiekvieną žingsnį ant pirštų galiukų, kiekvieną degtuką, kurį įkišai į žemę, uždegęs žvakutę, pavydą, kiekvieną skausmą, kiekvieną giliai kabinančią muziką, kiekvieną nepasitikėjimą kūnu, kiekvieną, užkritusį už lovos daiktą, tokį žvilgsnį, kiekvieną moterį ir vyrą, žolę tarp kojų ir žiemą, kiekvieną karą, kiekvieną plytelę tualete, virtuvėj, gatvėj, kiekvieną smūgį - kraują - pratekėjimą - gimdymą, kiekvieną draugą, žaislą, kiekvieną upę, su kuria maudeisi, kiekvieną darbą, gilesnį už pamokymą, kiekvieną norvegijos kalną, vėlių suolelį, kiekvieną mintį, kuri virsta gyvenimu, brolių ir seserų miegą, kiekvieną takelį, balą, statybas žinok iki šiol. viva! at all!

kad senas ąžuolinis kelias be paslapties išrasotų krauju. kad temstant paukščiai sutūptų į ąžuolus ir ilgesingais, teisingais žvilgsniais lydėtų per naktį. kad lapų mirgėjimas atsispindėtų sniege. kad susimaišytų many žemė su dangum. kad mane tyla prieš audrą ir šokis paimtų.

rūgštys įsiskverbia į emalį

pareigingiausieji sistemos eilėje yra didžiausi masių destruktoriai

Tvarkomės

Didelėje širdyje skalbiame baltas maikes. 

Homo Urtica Dioica

barščiai Švyturio Baltijos aluje.

kas nutiktų, jei vilniaus vandentiekis nustotų tiekti vandenį: nebeturėčiau, kaip nusiplauti rankų, atsigaivinti keturiom saujom kalkėto vandentiekio vandens, kur nusiprausti veidą, akis; sustotų maisto gaminimo procesas. ..
šiandien prisiminiau, kad viena iš didžiausių mano fobijų, tai ne casparas, ne tamsa (ji gali lygiai tokia pati nuostabi, kaip virpantys fotonai po dangaus oda), ne apžm (aktyvios prievartavimo ir žudymo mašinos) sakyčiau net ne sistema! bet vanduo ir dabartinė jo padėtis kaip seilių siūleliu susijusios dvi lūpos, su ja susijęs. plėšiamas gamtos kalvei iš dantų.
o viskas prasidėjo nuo to, kad aš negalėdavau gerti vandens iš krano kituose miestuose. raseiniuose Dubysos baseino vanduo kažkoks ypatingas - aplink jį oras švaresnis. visada užgerdavau dieną ir naktį. vilniuje, pradėjusi gyventi studentų bendrabutyje, nustojau gerti vandentiekio vandenį: karštos kalkės - net akutės peršti ir plaukai pasidaro šiurkštūs, kaip jauriniai balsvažemiai dirvožemiai sibire. .. paskui jau antram kurse atėjo į galvą - šalia pirkinių maišelio tempdavau 5 l.
įdomu būdavo, kur vilniuj yra šulinys? po 4 metų žvalgymosi per tvoras, pirmą kartą jį pamačiau - to šulinio kiemo name šią vasarą gyvenau. nei karto neragavau, bijau net pagalvoti, kas per čiūdai ir vadens grybų kolonijos iš jo išaugtų ant agaro.

kur arčiausiai jūsų namų yra geriamo vandens šaltinis?