atvirukas

* Niekas per metus beveik nesikeitė. Galbūt daugiau sąmoningos praktikos ir dėl to esti daugiau proto kuriamų problemų, todėl galbūt
* ateinančių metų tikslas - elgtis nesąmoningai, leistis vedamai savo širdies, intuicijos ir užmiršti ir apie pastarąsias. Tiesa kalba vaiko, kuris net nemoka apibūdinti savo išgyvenimų, lūpomis. Žinoti reikia mano protui, o mano širdis - ji.. ir taip viską žino.
* Metų atradimas - išryškėjęs laikinumas
* Socialinis metų atradimas - atsakomybė mokyti
* Jėgos - pagarba
* Įšūkis - neatitikimas kito akims, nepakantumas
* Būtinybė - pabūti vienai
* Nemirtingas - individualumas. Dar vienas įšūkis, suprasti šito reiškinio neišskirtinumą, įvardinti jį kaip kasdienišką.
* Grožiai - atsimerkti šalia žmonių taip lyg būtum viena ir taip kasdien diena iš dienos
* Penktas balas - mano širdies vėjas.* Įdomu - nesąmoningi veiksmai, knygos - biografijos, skatinimas ir t.t.
* Galimybė - galima "negrįžtamai" ištrūkti iš šio pasaulio* Šiais metais aš gyvenau Moravijoje, Brno, Kohoutovic'uose. Paškudų žemėse.
* Einant savo širdies keliu, visas pasaulis padeda.

pamečiau kepurę

Nuostabusis Kohoutovicų miškas prie pat namų. (Querqo-Fagetea - locus classicus)

Kalvarijų knygyne už litą gavau senąsias Cvirkos apysakas - šiuo metu man tik anos bedžiuginančios širdį, kai anksti ryte važiuoju sušalusiomis gatvėmis vienplaukia galva ir siela. Man negera grįžus Lietuvon. Čia nėra tų nuostabių ramių mažų gatvelių, žemų žibintų, vienišų suoliukų, mistiškų miestelių tarpukalnėse pagal upelius, kuriuose taip gera nusiauti, čia nebėra susiformavusių įpročių - tik be galo didelis kraštas, nuo kurio atplėšta visa dienos spauda. Nebesusikaupiu. Tai užtruks.

šilta. ..dar šilčiau

Iš kur tas

nepriklausomas nuo žmonių kiekio, nuomonės ir socialinio diktato?

oro oro

laukiu, kol nuovargis užpildys širdį. šiandien ji kaip nebaigtų statybų aktų salė, kaip nepilnėjantis balionėlis kūdykio burnytėje ir kaip kūdykis - nusivylęs ir sutrikęs ir tik pats vienas suvokiantis, kaip stipriai jį liūdina jo nesėkmės ir visokios "galimybės", materialumai, apskaičiavimai - tarsi sėsdami į oro balioną žmonės purpteli į dangų ne grožėtis, o bijoti kiekvieno atkarusio siūlo, iškentėti kelionės ir skaičiuoti, kokias liūdnos baigties tikimybes fizika leidžia. Ir vietoj to, kad džiaugsmingai ir pergalingai rodytum saviems (pa)keleiviams rotusus, tu dažnai turi įtikinėti, kokia visgi patikima ta dėžė, kurioje mes skrendam, pertraukdama fantazijas, atsipalaidavimus, užmiršdama jų pačių pažadus neabejoti.
Jei yra nors viena dvejonės sėkla, ji kaip moters idėja, užmačiusios, kad pažįstama jau veria iš spalvoto plastiko karoliukus, suveši, išsikeroja ten, kur jausmų bei minčių, stabdančių patikimųjų pasaulių irimą, dažniausiai nebūna.

Kenčiančiųjų religija -

nuodėminga ir paaugliška meilės muzikos (kai meilė išprievartauja karmos gėlynus) ir krikščionybės asociacija. Akyse tupintis besišypsantis Buda.

Mirusiam trauklapis nebepadės -

polių inversija ir saulė leisis ten, kur teka.

- ikrai ant lūpų

Tvenkiasi, niaukstos -
prieš audrą geriausias kibimas.
Tinklas nuaustas,
slysta lelijų kotais -toks žaidimas.

chariot

Transcende!

Yra tokių knygų, kurių niekaip negali cituoti. Tarsi tos citatos yra neatitrūkstama tešmens dalis, o ne pieno lašelis, rodančios, kaip autorių pagerbia jo pačio mintys, priglobiančios visumą it pirmą kartą motina savo kūdykį prie krūtinės. Tačiau vakar naktį mane tiesiog nutvilgė keli šilti ir drąsūs patarimai lyg besistojančios figūrėlės karpinių knygose, lyg rūmų vaiduokliai, gyvenantys puse galvos sienoje:
"Jis ketino pamažu padėti berniukui suvokti savo gabumus ir galias ir kartu puoselėti jame tą taurią smalsą, tą kilnų nepasitenkinimą, kuris duoda jėgų mokslo, dvasios ir grožio meilei. Tai puikus uždavinys - ..."
Jau visą mėnesį pavasaris - sėja - norėčiau toliau studijuoti doktorantūroje. Ir tai ne užgaida, tai tiesiog labai sąmoningas suvokimas, kokį nuostabų gyvybės įvairovės rinkinį gebu ir galėčiau toliau analizuoti, perduodama savo žinias kartu su pagarba savo darbui.

magnitudo

Many slypintttčios jėgos, valdomos mano mintimis ir judesiais. kai lyg žinodama, ką gali mano kūnas, atsiduodu instinktyviam dvasingumui, sukurtam vidinio žinojimo, vidinio vedimo, iš kurio kyla ir į atskirus polius šakojasi pasaulio religijos. man tik vienas - mano širdies kelias vienu metu artimas visoms konfesijoms ir palaikantis rėžimą materijos palaikyme jos virsmuose į informaciją ir energiją ir atvirkščiai. elegancija, pagarba ir kontrolinis grakštumas, sukuriantis svorio centrus mano elgesyje puošia šiųdienę kasdienybę, lyg nėriniai kaimo mergos maišą.

Visa mano, kaip informacijos didybė stipriai inspiruota laukų mokyklos - tarsi aš juose išsiugdžiau universalią pagarbą ne per tiesioginę mirtį. Savo dvidešimt penktais gyvenimo metais jau jaučiu švelnius liūdesio algoritmus prieš mirtį mirties rezultate, didelę meilę, dvasinius svyravimus.

Atsakomybė, didybė, pagarba savo sprendimui, pažinumas, veržlus rato uždarymas. Akimirkos keičiančios mano pasaulį ir žemės karoliukas, subtiliai reikalaujantis gilios vienuolystės. Už visų spindinčias akis, išgrynintą mokytumą ir kuklumą, trąšią dirvą sprendimams, už jutimą, kad pirštų galiukais gali nužudyti žmogų, o mintimis meilę. .. už visa ko trapumą ir laikinumą maldoje aplink tavo stiprybę, kurios neišsigąsta ir kurią s u p r a n t a patys artimiausi žmonės sąmoningai ją tokią savyje ir tavyje ugdydami.

dar kartą sugrįžtu prie minties, kad gera yra turėti mokytojų ir bendraminčių.

Dynamic Host Configuration Protocol

Visi dalyviai turi įsipareigoti viso kurso metu sąžiningai laikytis šių taisyklių:*Laikytis doros.*Susilaikyti nuo bet kokios seksualinės veiklos.*Laikytis kalbos tyrumo (nemeluoti, neapkalbinėti, nesikeikti, nekalbėti gašlumų ir pan.).*Nevartoti jokių svaigalų.*Susilaikyti nuo juslinių pramogų ir nepuošti kūno (išskyrus natūralius pasimėgavimus gamta, natūraliu maistu).
*Minimaliai bendrauti su išoriniu pasauliu ar kokiu kitu būdu nestimuliuoti proto (telefonai, skaitymas, radijas, televizija, kompiuteriai, internetas, vaizdo ar garso įrašinėjimas, grojimas muzikos instrumentais ir kt. turi būti suderinta su kurso vedėju).*Kurso dalyvis turės išbūti visą kurso laikotarpį.*Jeigu Jūs jau užsiimate kokiomis nors praktikomis – puiku, laisvai padarysite ir jas.
Organizmas kartais reikalauja jam būtinų radikalių gyvenimo būdo pakeitimų, kurių poreikį mes slopiname įvairiais malonumais. Man badavimas - širdies išėjimas iš užburto rato, švariausių emocijų ir valios daiginimas šiltoje juslinėje drėgmėje, lydimas ilgalaikių išlaisvėjimų ir daugiasluoksnių pasikeitimų.

Aš taip mėgstu dar, kai mes su pirmuoju mano laistytuvu žmones paversčiam į charakteringus hiperbolizuotus personažus ir dviese kartu šiltai iš jų kartais pasijuokiam. Mėgstu visas užgimusias mūdviejų pasakas - stiklo karoliukų žaidimus.

caput cor totum eius

Rytais aš tarsi pieva - atgyjantis iš sėklų banko miškas. Po kelių mėnesių "laisvės" esu visiškas grynuolis, visiškas vaikas, iš kurio galima mokytis, krykštaujantis vien dėl to, kad grįžta iš Prahos namo, kad įlipa į liftą, miegantis, įsikniaubęs į šeimininko ranką pačiu saldžiausiu miegeliu, ryto maldose ir suvokimuose it tamsoje skendintis plūduras, mintimis rogėse nuo Swiss Wall į kosmosą išnešantys sparnai, į s i m y l ė j ę s m i r t į lovos kurmis.

Su mano "laisve" labai susiję blaivėjantys sapnai - jau perėjau į visą savaitę sapnuoju beveik neatsikiriamai nuo realybės, t.y., jeigu atsibundu aš nesąmoningai nunyru atgal į netikrą svarstomąjį sapną, kad tos penkios ar dešimt ne miego minučių man niekuo nesiskiria nuo tikro sapno - ir vėl. Kad ir dabar aš jaučiuosi taip lyg mano sąmonė ant tiek išsiplėtusi, kad nori knygas rašyk, - nori aik - sapnuok - viską priims ir nusives smėlio takeliu.

Vieną naktį visą laiką mokiausi raganauti su tokia jauna moterimi žaliai mėlynuose savo tėviškės rūsiuose:
- O kaip pažinti energetines būtybes? - klausiau aš jos.
- Kai būna mažos, girdisi toks "cik cik cik", didesnių toks garsesnis "cik cik cik", o pačių "pikčiausių" energetika ūžia lyg spinta - pasakoji ji man.
Kitą naktį Artūras mane pažadino, nes aš pradėjau skleisti ūžesius. O kaip tik aš tuo metu sapne bandžiau pakartoti garsus, pagal kuriuos mane mokė atpažinti energetines būtybes, - pasijuokiau iš to ir vėl inikau į tęsinį - tarsi jau nebėra minčių-trugdžių, kurios tarsi raudoni čirškiantys lazeriai po kojų pakeliui į dvasios saugyklą. Po beveik pusės metų "nieko neveikimo" fiziniame lygmenyje, suaktyvėja kūrybinės iniciatyvos, vidinės jėgos, atsiveria tai, kas užrašyta tik knygose ir dingsta visa į(si)diegta nereikalinga, kenkianti "apsaugos sistema". Tačiau, jeigu man pamačius lengvą laiptelį-pamoką į dar aukštesnį lygį, sukirba kirbinėlis, tai energetiškai nusidedu taip, kad iš to teisingiausiai ko gero galėčiau išeiti tik po gerų kelių metų tylos įžadų. Būna nepaaiškinamų dalykų - atsimuši tarsi į sieną: nei šlykštu, nei negera - junti, jog miršti ir t a v y j e t y l a.

Šiandien ir vėl sapnavau, kaip mano pirmasis laistytuvas nori mirti ir viskas. Jau trečią kartą. Aš, aišku, neprieštarauju. (Aš ir gyvenime esu nuostabi moteris, kuri padeda savo vyrui gyventi). Padedu jam mirti. Jis gulasi ant balta staltiese užkloto stalo su savo mėlynu megztinuku, su kuriuo ir prieš tai viename sapne savo noru įšoko į mamos kapo duobę ir taip gulėdamas labai stengiasi mirti. Aš dar bandau atkalbėti kaip nuo ketvirto butelio alaus, bet su nesmagumu, nerimu, kam to reikia, glostau, guodžiu ir pan. O jis dar kažką pasako, paramina mumis, nes čia daug jį išlydinčių ir atsigulęs ant savo stalo už baltos marškos miršta - dingsta, o tu tokia mylinti jautiesi. Išėjau iš sapno galvodama, kad kad jis to nori, jam taip reikia. Atsibudusi radau savo šeimininką - besikeičiantį, matyt, stipriai laidojantį senąjį save *

Mirties Skaistumas

Saldūs ankstyvi rytai ir valanda šnekučiavimosi su savimi.. . iki kol neužberi sušilusiom po šlaunimis žemėmis savęs į dar gilesnę miego duobę. Kalnuose išpučiami pirmieji šaltesni atodūsiai. Taip norisi visko imtis, dirbti tik tai, kas neprieštarautų mano pažiūroms, tikėti, kad stiklinės druskinės šukės. Šio pasaulio atributikos laikinumas. Mintys materializuojasi lyg apšviestas drėgmės dūmas, virstantis į lengvas česnako luobelių užuolaidos ant laukų. ..
D a u g l e n g v i a u gyventi galvojant, kad viskas trumpam: motinų liemenys, truputį aukščiau virš virtuvinių stalų; juodos panagės, lengviau grožėtis margais paukščiais, kalnais, pasaulį dengiančiu dangumi, lietumi virš pakalnučių; nenusiminti, krykštauti iš laimės pamačius varlytę spalvotu pilvuku, rūpintis savo varlyte spalvotame savo pilvuke; grįžti į Lietuvą - į taip mylimą kraštą ir padėti jam ir jo žmonėms klestėti esoje.

Švelniai ir rūpestingai mylinčiojo ir mirusiojo veidai lygiai taip pat atsipalaidavę. .. lyg su vos juntama skaidria šypsena raukšlių tinklelyje.

Jie nežino, ką daro

Per kelias dienas sulaukiau išraiškingo veido minčių kaštonų spalvos akimis prie apvalių staliukų savo "po plaukais" kavinėje, kur rudeninėje drėgnoje tamsoje ištirpsta sausuose liepos lapukuose susigeriančių fotonų išlydžiai ir trankymasis į paskutines nesuirusias chloroplastų membranas. Toks keistas kuklus iš prigimties malonumas vis mintimis pasūpuoti savyje energijos lopšį, kai jautiesi net nebegalinti būti prieinanti, rūpestinga ir stipri. Malonumas matyti, kad visos mintys tvyro ore, kad kiekvienas jas jaučia ir, kad tai nuostabus įrankis mūsų rankose. Justi ne tik griaunančią, bet kuo dažniau atstatomąją galią. K ą p a s ė s i - t ą i r p j a u s i. Mane iš proto veda neišmatuojama informacija posakyje, kuris praradęs net pusę savo veido, yra atpažįstamas, kaip giliamintis. Kaip žiūri - taip ir matai. Mane iš proto v e d a tyliais rytais, kai niekas nemato, kad tu atsimerkęs į dar iki galo neišgaravusią tamsą , šildomą rudens žiburių. Kai per naktį atvėsusiu kūnu nubėga pirmosios užsidegusių ląstelių išskirtos šilumos bangos ir tave išpila pirmasis kūno rūkas lyg po nėrinuku iš ilgiausių raudoniausių saulės spindulių.

Jeigu jau vieną kartą tu kažką žinojai. Džiaukis paprastais dalykais, krykštauk, mėgaukis viešai būk laimingas, atvirai šypsokis, švilpauk, dainuok, medituok, kramtyk gatvėj bulkutę, verk, patapk vegetaru, dalinkis, išvažiuok gyventi į kaimą, nusipirkit dviese su kaimynu "karvę per pusę", būk drąsus - pasiūlyk jam tai, išmokit melžti, juk dar jūsų tėvai lakstė aplink pilnus bankeriukus pieno ir gaudavo puodelį pieno dar su puta; laikykit vištas, viščiukus, kartu su vaikais juos prižiūrėkit, nusimaudyk nuogas ežere, šypsokis, kai mylimas žmogus gražiais slaptais žvilgsniais tyrinėja tavo iškilimus, kai tu nerūpestingai džiaustai skalbinius vėjyje ant virvės, o ne žaismingai išsisuk; priimk pačius mažiausius savo vaikus ant kelėnų kartu skaityti sudėtingas knygas ir aiškink jiems pačius sudėtingiausius dalykus, nes tik tada jie užduos jiems pačius svarbiausius klausimus ir pasakyk žmonėms, jei matysi, kad jie tau nei kiek neprimena savęs pačių.

Tyliai svajone
Prabyla
Vilniaus obelys.

Drėgnas blizgutis

Čekijoje šiuo metu visi siūlo "burčak" - skanaus "kvasano" pilstomo tiesiog gatvėj - vyno. Parūgę berželių lapai tarp rudenio kūtvelų šaligatviuose. O Lietuvoj pradeda trupėti linai, užkepa dienos Kalėdinių žiburių ir nuotaikų, kai automobilių šviesos vieną vakarą po darbo atsispindi ant šlapių senamiesčio akmenukų ir naujai sužiba jauniausio iš visų spalio žvaigždė. Visame tame darbiniame šurmuly nesigirdi, su kokiu užsivėtrijimu mūsų jauniausias vien su pageltusiais drėgnais apatiniais lakstydamas krapšto iš medžių ir veja iš miško paukščius. ..

Suglaudžiam margus sparnus, atsigulam miegui - kyla priešpriešis vėjas kalne, kai kasdienė veikla kūno neįveikus arba kūnas pakirstas sidabrinio krūvio kirvuko. Tai lyg rupi kvietinė dirva smegenų vagose sintetinių - ąžuolinių minčių giliukams, o ir pykčio juostoj ant kaktos gali bulves sodint. Lyg šerdies įtampos veidrodis - veido raumenynas, kursai turėtų būti atsipalaidavęs it po mirties.

Atvirkščiai negu skaičiavimui iki šimto ar nuo šimto ligi vieno, yra skirtumas mąstyme apie bus ir buvo. Trinantis lyg su rytine erekcija į šlaunį apie Ateitį išsieikvos užmigimo energija. Arba dar gražiau - pakels mane iš lovos, iš naujo imsiuos kūrybinės veiklos tualete, kad nepažadint krūminių namų burnos dantų. Geriau persikelt į Praeitį, kurios nesinori per daug keisti. Keitimas reikalauja procesoriaus aktyvacijos. Dar maloniau, kai atsiranda ilgos vizijos ir kolosališki įsapniai prieštauraujantys fizikai - kitose materijose ir mąsteliuose.

pįa

Kai turėsiu vaikų, norėčiau su jais drauge nuo pat mažų dienų sukurti ir kartu prižiūrėti jų mažytį daržą.

Brno - badauju mintims

Čia žmonės susitaupo daug draugų, vaikų ir šunų, turi erdves plėstis mąstymui ir ramybei. Šiandien galbūt lankstysiu gėlėtas gerveles išleisdama i pietus, gaminsiu vakarienę daug atidžiau nei bet kada, įvykdysiu kitus ketinimus, nes vos tik pradedu badauti, nesinori to nutraukt. .. tuo giliau į mišką arčiau visa ko mes neaprėpiam pirštų galiukų volionėmis tarp šermukšnių uogų ir pavytusių liepų lapų čežėjimų po kedukais' XIII a. vienuolyno kieme. Vidurrugsėjo ilgaisiais spinduliais saulė - dangaus rykštė išplaka putinams šikniukus :)

Visko trokštančios aštuonios mano širdys it mėlynųjų zylių čirškėjimas lapijoj ir balandžių sparnų gausmas apie mirtį tarp iškabintų pradžiuvusių skalbinių po medžiais. Begalybės ir platumos už suvokimo ribų. Lietus lyja ant obuolių - toks seniai užmirštas ir iš naujo atrastas garsas.

šiaurės vėjas

naktinis žvaigždžių šnarėjimas lapuose. žmonės, namų skersvėjuose besisupantys viens šalia kito. ..

į visas pievas, pelynu iškvėpytas, į ilgesinga ramybe dvelkiantį tėvulių kalbos balselį, į vėrinėlius iš paukštelių pluksnelių, į vėjus apsunkusiuose geltonuose šermukšnynuose, beržynuose, į juodus krantus, į apmelžtas ganyklas. ..

Voratinklio gijų
pelenai surūdijo
paakiuose.
Akių dugnuose
pirmas arimas,
rugio bėrimas,
rugiapjūtė,
linamynė -
užmerktos -
užmigusios.

laiko šunys

Mirgančios gluosnių kilpos ant įrudusio kaklo, ant elegantiškojo Kramerio minčių.

Visi šiuo metu esam šiek tiek po vieną, nes stovim prieš mažųjų tikslų mirtį. Gulėti pirmuoju atšalusiu obuoliu rasotose šunažolėse, paleisti kaip brangiausio žmogaus ranką iš delno beržui beržinius žirginius į juodą teplią balavietę tarp geltonųjų slyvukų, per kurią senu dviračiu parvažiuoja mama su dviem krepšais agurkų.
Matau jos rankas vaikštant ant krosnies, minkštame užmaršties dūmų guolyje tarp dulkinų, iš rūsio parneštų trilitrinių ir krapų, kai per visą vakarą persismelkia plikytas agurkų gurgždesys į stiklainių sieneles. Ir lyg niekaip prie to nedera netrugdoma trapi ramybė su aviečių uogiene, batonu ir dar putoto pieno puoduku vakariniame kambaryje, kur mano ištisas pasaulis dar telpa į dvi lentynas ir į penkis stalčius. Aš tą kartą turbūt parvažiavau be rankų, žvyrkeliu, kuris vingiavo tarp liepsnojančių ražienų, šiek tiek dusdama nuo atšalusių dūmų, vis atsigręždama į kryžių tarp degančių laukų. Ir sėdėjau ant savo lovos, po kuria vis dar pilna knygų. Paskutinį tokį kartą, kai kviečia naktį žiogai juodųjų serbentų rūmuose.


Vasaroje yra metas, kai laivai, rodos, ima judėti, o žemė, rodos, trauktis atgal'. Kai šalia ežerų tamsėja juodalksnių kankorėžiai, o mėlynųjų zylių stakatiškas skudučiavimas tvirtai įsikimba mano išsidraikiusių svajonių: sodai, kuršių marios, takeliai, tinklai ir išplatėjusi sentimentali jaunystė lyg pėda Dubysoje.
Po pražilusį lauką tarp surūdijusių dobilų galvučių ilgėjančiomis kojomis, trumpėjančiu ruginiu sijonu, braido vasara, paleidusi plaukus lyg voro kasytę, lyg laiko šunis. ..
Vakar naktį ilgėjausi namų, kuriuos dar tik sukursiu, per savo devinto aukšto langą karpiau žvaigždžes nuo dangaus, kol kažkas kepė sviestinius sausainius apačioje, kad nerimas nekamuotų jūsų pavargusių sielų į galą dienos. Nebėra, močiute, karo. Čia tik gandrai.

tūnanti aistra

susisukusio į kamuoliuką žmogaus žvilgsnis į bedugnę.

coco mademoiselle rožan

kiek kartų dar aš žiūrėsiu į akis žmonėms, kurie niekada nesupras, kad tai, apie ką aš, tai lyg lauko akmuo, kuris ant krūtinės nukris. .. mano pajėgos skirtos nusiginkluoti

aš visada suprantu, ką suradau

matrioška!

vis prabundu storesnėje knygoje.
kai visas mano pasaulis išsiardo, aš susirenku čia visa! suskyla ir subyra į vokus mano ragenos it vinilinės plokštelės ir pasigirsta spragtelėjimas mūrinėje menėje.
užsėju tavo sielą savo juodų akelių spoksojimu. bėgioju po menę lyg maža geltona suknelė su mergaite su krištoline stikline, laukdama tavo dėsningo energijos nutekėjimo.

ramiai miega tavo venose raudonos žuvytės. .. banguoja mano užkalbėjime raudonos atvipusios senatvės lūpos lyg neiškepti kotletai.

negi jūs žinot pradžią, kad norit žinot pabaigą?

iliuzija

aš visą gyvenimą ten, kur nė gyvos dvasios. aš visą laiką ten, kur neaprėpiami laukai augau grojau ir stiprėjau, be žmonių, be jokio pašalinio garso. už ateitį! už nesupančiotų kojų vyniojimąsį aplink tavo klubus.

bet argi aš kalta, užgimusi balta

už liguojančią guobą tais liūdnais vakarais kaip šis. kai lieki vienas, pilnas didžiausių pasaulyje stebuklų, kai žmonės per daug užsiėmę. ..kad būtų žmonėmis.
kai trupiniai limpa prie padų, o naktis kaip mirtis palaukia už kampo ir žiemos vargus visus pargriaudama juokias, užmesdama juodą medvilninę maršką ant akių, kvepiančią lauko vėdinimu. lieki tyliai rymoti.
tūnantis pyktis, tūnantis šaltis. sau. besiblaškančiojo ramybė.

piešiu lagaminą

išlydėti tėvus iš savo namų. feh. sunku. tokia skylė vietoj saulės mano krūtinėje. sunkumas toks. neaprėpiamas. o koks jis priešmirtinis spindi tėvų akyse. O tu Siaube, Karaliau. Galima mirt iš tokio ilgesio. Aš turiu šeimą. Aš žinau, ką reiškia ją turėti. Ką reiškia norėti, kad visiems būtų gerai. Ką reiškia apsižergus ilgą kotą tryse valtyje ravėti.

neaprėpiamas pralaimėjimas.

m'Irtis

- mąstyti savo galva!

pagalvojau, kad siaubingai bijau pastoti kaip nekalta mergelė. daug geriau, kai žinai, kad tavo vaisius turi fiziologinį tėvą, o ne gudrumo įsikuisti į mano švarų patalėlį kaip koks prasmunkantis katinas. visai nejuokinga :)

ab the ab

rytoj baigiasi vienas labai sunkus etapas mano gyvenime, bet prasideda dar keturi tokie pat. jau beveik tris mėnesius esu tarp sektorių. pavasaris labai manęs ilgisi. jo pagrindinės gerbėjos nebuvo koncerte. pavydžiu tiems, kurie atsiduoda eigai ir žydi, maivosi, konkuruoja, vaikšto Vilniaus gatvėmis išsimiegojusiais veidais - neturiu savęs dabar kurį laiką neturėsiu. bet iš kitos pusės jaučiu, kad aš tikrai gal ant aukšto kalno. ir labai rimtus dalykus sudedu aukai. atrodė, kad neįmanoma užlipti palaida kalno krūtine. dar sunkiau yra savo rankomis sudėti auką. iš brangiausių žmonių. ant to kalno išsidraikiusius mano plaukus suryja liepsnos, o ne ištaršo vėjai.

ar Jūs irgi kaip Ji nufotkinate visus savo skaitytojus?

šiandien mano mamos bibliotekėlėje šventė - ji kalbėjo per Lietuvos radiją, dirbdama Raseinių krašto toli nuo to krašto įsėdusiam filiale. jos idėjos jau stebina visą rajoną, kas laukia toliau? Gal Jūs irgi greit išgirsit apie mano žemaitišką ameliją. .? :) Dar ji namie nuravi 600 arų, kasdien po du kartus timpčioja ir suneša viską į sandėliuką, verda sriubas su kotletais ir nulūžta kaip tulpė; ji iš tų, iš tos kartos. .. kurie savo gyvenime atkuria ne tik mielus arba nostalgiškus metų prisiminimus vakarais prie seno mirštančio tėvų namo ir važiuoja toliau pasirašinėti po rekvizitais, bet realiai veikia dabartį praeitimi (suvokia, kad negalima su prigimtiniu žinojimu nutraukti ryšio, kaip prieš sekant pasaką nepasakyti, kur ją išgirdai); iš šių žmonių dabarties galima realiai pasisemti gyvenimiškų tiesų, stebint jų natūralų niekur neužrašytą bendravimo protokolą pagal širdį.

kažin kodėl myli žmonės, kurie vis nori išgąsdinti ir įrodinėti save lengviausiu keliu. myli irgi lengviausiu keliu? - growls garden.

ždu

sėdžiu po langeliu with intel inside, kojas įmerkusi į šlapias rūtas ir jaučiu palaikymą, neoficialų kvietimą be face control sugroti litrais. aš šoku sau striptizą savo dešimto kvėpavimo pagauta, mumis du, bevilgančius atkąstą dundesio duoną seilėm, fotkina dangus.
norisi būti ta jėga, kuri verkia per visą padangę, išsigraudena ir užkrutina kiekvieno vyro pagarbą savo ašaroms, priversdama visai kitaip pažiūrėti į už viso šito slypinčias Three Is An Orgy, Four Is Forever or Sun.There are circles of a lifetime, made of Eight, is where it all begins again. kartais man atrodo, kad aš kaip Yanka naisiu kur nors.

pakraštinė moteris

girgždėdama į pietumis baltai

aplaistytą parkelio celę,
nešuos ligoninėmis kvepiančią,
geltoną skaitymų knygelę.

vis trūkinėjanti rasa po ąžuolu
mėlynai kaštonu susiraitau
į šalto ketaus persuktą suoliuką,
į tarpkojį nubraukusi žaliai
šilkiniu motinos sijonu pavasarį -
ne vyrą, bet jau ne berniuką..

bažnytinių paukščių po apgamėliais
it laumžirgių nardymas,
ir išnarintų tulpių sąstingiai -
sfinkso poza - saulės tardymas.

budžiu. smeigtukas vatos tamponėly,
įkibus į varinį medalioną,
delnais kapstydama takelio smėlį -
tau - man - čia - į fontanėlį..

tu vienas praeini jau apkramtytais
ir pūkuotais katilėliais nešinas,
vilnėtas ir medunešis,
gyslotas mano meškinas

kanistras fosilijų

jau gerokai po pietų, bet tykus rytmetys. švelnūs balsai už lango ir lietūs saulėj lyjantys. lengvai suklūsta būna akimirkos, sutrūkinėja į tinklą lubų tinkas širdies vonioje. o tu būna sėdi savo kasinėjimuose, sau kapelį kasi, ir randi seną suakmenėjusią nuotaiką su dviem dideliais laumės papais; susidedi kukliai vėl rankutes ant kelėnų ir galvą; rymai tarp šiltų jausminių šešėlių, mirgančių ant kastuvėlio ir smėlio duobės pečių. už kelių minučių mes su saule iš abiejų pusių užtrauksim užuolaidas į aną šiugždantį smėlio ir laiko pasaulį.

aisim aisim aisim

ir saka šiandie mama: "veskis mani, kai kitąkart grįši, irgi į laukus" - nušypsau, jai už nugaruos pievoj matydama 8 kerus pievinia pūtenia. daba aikščiuoju, užsikasus lapais, kokie jie ne rudeniniai.

Thomas Shahan

galvoji apie mane, prisimeni.

nežinau - nepagalvojau, kas įpūtė man tos išminties anksčiau laiko, .. kad problemos išsisprendžia, kai elgiesi su jomis (radikaliai) kitaip negu esi pratęs.

dar viena sielos sirenų spengla ausyse apie tai, kad gėda yra toks pat normalus gal kiek stipresnis energijos nukraujavimas, su kuriuo irgi galima susigyventi, jeigu daug apie tai mąstysi kaip apie esos atributus.

diplominis

1 stadija
šaldytuvas - kai ko yra, kai ko trūksta - kaip visada; kaip kalinys pirmą savaitę tarp naujų draugų (kompas, kalnai knygų ir nėra facebooko), bandantis išnaudoti kiekvieną minutę, kad pabūtų only savimi; kol kas atrodo normalu atsigulti 4, bet nepatinka atsikelti 13h, o lauke kvepia, kaip oranžerijoj išvirtusiais pumpurais

2 stadija
šaldytuvas - kažkur trečios savaitės sekmadienį supranti, kad tuščias. supranti tai 5 h ryto. prisimeni, kad nevalgai jau trys dienos; viskas kaip buvo prieš dvi savaites su kasdien turtėjančiu natiurmortu, neužmiegu, kol nesušyla kojos, koks 200 paukščių choras nuo 3:45 h miške už lango kas, jeigu tiesiog numesti į kampą ir tegul ten dūsta - toks sektorius gyvenime irgi įmaniomas

3 stadija
atvažiuoja S2 ir bėgantis debesėlis ir keičia padėtį šaldytuve; būsimojo Kolumbijos prezidento simboliu patapusi sėmka, kuri "neištvėrė" kaitros, rūpi remontas. koks remontas?

4 stadija
šaldytuvas - pilnėja. nebevalgau; diplominis - priduotas neapšlifuotas

5 stadija
laukia dvi naktys, per kurias aš turėsiu padaryti tiek, kiek padariau per šį mėnesį

the sun was born. ..so it shall die

per metus jūroje sueina du

jau geriau ir naudingiau pirmosios priešmirtinės konvulsijos, suvokus, kokios toj kasdienybėj krypčių klastotės nei kruša kiauru stogu

and you open. ..you legs, so - you open you heart. ..

pražydę alyvos
kaip širdys rasuoja
skinančioj saujoj

purienų žieduose
mano upių atodūsiai
tilsta

duokepėj
slysta pro pirštus
užminkoma ugnis

Vladimir Bukovskij

- Politinis korektiškumas blogiau už leninizmą
- V.Bukovskio paskaita Gruzijoje. 2010.02 -- 1 val. 29 min. (rusų kalba)
- Bukovskis gavo galimybę susipažinti su daugybe ypač įslaptintų SSKP CK, KGB dokumentų iš vadinamojo Rusijos prezidento archyvo (vėliau „specialistų“ nuodugniai „išvalyto“). Jų pagrindu jis parengė iki šiol vieną įdomiausių sovietinių dokumentų rinkinių (http://bukovsky-archives.net), o apie patį (nevykusį) komunizmo teismą parašė vėlgi daug vertimų susilaukusią knygą Московский процесс (1995).

Kaip gerai išsireiškė S2 - "Sveiko žmogaus, sakyčiau gal net sveiko LIETUVIO konstitucija". Aš tiesiog negaliu jam nepritarti. Aš jaučiuosi sveika.
"Ši sistema su demokratijos deficitu." Bukovskis sako, kad negali būti demokratija su deficitu, kaip negali būti biški nėščia. Todėl tai žlugs.
ir aš džiaugiuosi, kad galiu turėti savo nuomonę, ją garsiai reikšti. Kol neskraidau padebesiais ir neaiškinu visko karmos dėsniais, tol many veikia instinktai, kurie man sako, kad negerai su pasaulio suvokimu yra tiems žmonėms, kurie apsiskelbia apolitiškais ir lygiagrečiai visa galva neria į BalticPride, anarchija.lt - mol "lygios teisės urmu" narytę vis dar tikėdami, kad yra apolitiški.
Politinės jėgos žaidžia karą - toks karo kvapas tvyro ore. .. tik frontas žmonių smegenyse.

šlapiais sparnais

Būna akimirkų, dienų, savaičių, kai kam metų ir gyvenimų, kai išskyrus fizinį ir/ar dvasinį skausmą, nieko kito daugiau neužgyveni. tai už tuos, kurie! tame išsimaudo ir palieka švaresni. tegu palieka švaresni - brenda gandrai per pievą, pievoj palieka brydę. ..

iš giliausių vandenų kyla tūkstančiai laivų

palaimintas tas kuris eina per lūžtantį ledą kaip kunigas šviečiantis visas po meilės nakties kelių milijonai - mano visi melodijų aidas giliai viduje jas norint išgirsti reik plėšyt save

aš galiu paliest aš turiu rankas aš turiu dantis aš galiu įkąst aš turiu batus aš galiu išeit aš turiu pirštus aš galiu pro juo žiūrėt aš turiu akis matančias naujai aš turiu ugnies aš galiu mylėt aš turiu plaučius aš galiu įkvėpt aš galiu kalbėt aš žinau žodžius kai iškeliu rankas pasaulio vidury tai tik tušti delnai

iš po puodo nepabėgsi

ir kai tik sutems atsinešiu vandens
paskandinsiu jame savo jauną veidą
ir kai po nakties saulė vėl patekės
prisiminsiu, kaip ji prieš tai nusileido

šiandien yra paskutinė diena
gaila tik džiaugsmu negaliu pasigirti
mano sode begalybė žiedų
medžiai visada taip atrodo prieš mirtį

Vilnius

---

Pavasarį Vilniaus palėpėse
paskelbia naktį lietus,
klavišais tampa poetai
jais groja pirmasis lietus.'

---

Draugystę mano kišenėse
subėrė kaip laimės taškus
griuvėsiai - šio miesto actekai
per šiuos paskutinius metus.
---

po pušele

po langu įsikūrė strazdas giesmininkas ir juodagalvė devynbalsė. .. šią naktį mes turėjome pervažiuoti labai plačią kryžkelę (taikos ir savanorių prospektų kryžkelės dydžio kažkur miške ir kalnuose) ir taip išėjo, kad visi, kurie turėjo, pervažiavo. kaip ir per encounterį staiga visų mašinų durelės atsidarė ir išlipome dalintis įspūdžiais, kad va - pervažiavom, sustojom ant tokių smėlėtų miško keliukų, aplink pušynai, tamsi naktis, raudonuojantis tolyje dangus. mama pasiskundė, kad kai jie kirto kelią, kažkoks lėktuvas praskrido virš pačių galvų labai išgąsdindamas ir aš pradėjau įtemptai ore ieškoti garso. Po kiek laiko visi atsisukom į vakarus - pamatėm malūnsparnį. Tada aš išgirdau kiek kitokį garsą, sklindantį nuo to lėktuvo, nei visada. .. kažką staigaus, garsiai pamąsčiau -"sprogs!". nespėjom sureaguoti, kaip lėktuvas iš kilometro aukščio nukrito į mūsų pušyną už 200 metrų, tada pasigirdo sprogimas, pasirodė kilometrinis atominis grybas (mano galvoje iškart sukilo hirosimos išnašos iš epicentro ir išsilydžiusios lėkštės). ..staiga suvokiau, kad reikia gultis į miško provėžas ir tik atsiguliau, verdantys liepsnų kunkulai praskrido viršum mano galvos svilindami odą. aš juntu jėgą, su kuria plieskia. dar iš kažko girdžiu vis per stingdantį garsą: "kelkis, pasigrožėk, kokios liepsnos", "tu degi". .. aš apsiverčiu ir pušyno smėlyje , piešdama angelus, nusigesinu. .. pirmą kartą sapne jutau skausmą - kaip peršti žastų odą. po kiek laiko viskas aprimo ir mes visi nebijodami pavirsti druskos stulpais, sužiūrome į tą pusę, ir staiga dar vienas sprogimas, į orą pakyla lėktuvo propeleris ir pasišokinėdamas su siaubingais trenksmais į kelio asfaltą kas kokius 500 metrų atsirita iki mūsų ir sustoja prie pat mano mamos, maitinančios Skaidrių iš buteliuko kažkur ant kalniuko po pušele.

от смерти лекарство нет

I know my way inside is clean.

kiškiakopūstienė

bet aš norėjau išsakyti jums mane apnikusį jausmą, kad tikrasis mano gyvenimas, ko gero, taip ir baigėsi aname giliame šulinyje Mongolijos dykumoj. Juočiuosi taip tarsi ta ryški šviesa, vos menkoms dešimčiai ar penkiolikai senkundžių užliejusi šulinį iki pat dugno, būtų išdeginusi pačią mano gyvasties širdį. Paskui, kad ir į kokius įvykius būčiau pakliuvęs, kad ir ką būtų tekę patirti, aš jau nieko nepajėgiau išjausti iki pat širdies gelmių, net tada, kai praradau kairiąją plaštaką, net sovietinės internuotųjų stovyklos pragare - visur jaučiausi tarsi apdujęs ar apmiręs - ir tiek

pasaulyje, kuriame jis atstumiamas, jūs pripažįstamas. aš nespėjau pereiti į savo laukų pasaulį, nespėjau rūgštynių prisiskint sode, užtat najau į mišką rūgšties girdžiu tik spragsėjimus prie šito jo laužo. ir kaip vilkas slankioju krūmuose - nesiryžtu pulti ant šito kelio, matydama liepsnas. 村上春樹 - lyg kas būtų ištraukęs kištuką iš lizdo. tamsoje aš drąsesnė.

keksas (netaisytas)

"Kai susipazysti su pagrindiniu dievo kuriniu - keksu bet koks kitas kurinys nesamone nes tik labai mazai atspindi didyji kurini :) "

encounter :) yach raganų naktį

įsiliejau į Lietuvą kaip į visiškai naują pasaulį. .. be proto keistą ir gilų, aidint sirenoms Kalvarijų turguj, slaviškiems riksmams ir su absoliučiais lietuviškais ir atsipalaidavusiais Kauno atvirukais ir šio miesto žmonėmis naktiniame encounteryje. .. šią naktį pirmą kartą išgirdau lakštingalas prie Aleksoto tilto vienoj požeminėj tepaluotoj perėjoj, uosčiau žydinčias slyvas prie pačio nuostabiausio Panemunės tilto, ąžuolyne ieškojau 103,0 radijo bangų, sklindančių iš po mano kojų, nes kažkas buvo labai čiūdnas, ir pakasė radijo siųstuvą. .. the rivers is flowing and growing. ..

Myliu paskutinio savo laistytuvo durų rankeną, kvepiančius jo prakaitu marškinėlius ir savotiškai myliu ilgesį per tą ilgesnį tarpą tarp vienų namų ir viso pasaulio skylučių, kuriose makalavosi mano burtų lazdelė šią gegužio naktį.

Seniausia lietuvių kalba

Viduryje Indoeuropiečių protautės, prokalbė, aplink ją išsidėstę 5 pagrindinės senosios kalbos: lotynų, senoji graikų (kuri nesutampa su dabartine graikų), gotų, sanskritas ir lietuvių. V. Šmitas vietoj ide prokalbės siūlo tiesiog įrašyti lietuvių kalbą. Mūsų kalba, kaip ir latvių yra vienintėlė gyvoji kalba, išlikusi iki šių dienų. Lietuvių/latvių kalboms - daugiau, nei ~6000 metų.
Šventa kalba Indijoje yra rašto ir religinių apeigų kalba - sanskritas. Tokios "sanskritų" tautos nėra, tačiau šia kalba dabar šneka apie 60 mln. žmonių; ją žino kiekvienas indas inteligentas. Ji studijuojama ir universitetuose.
Sanskritas ir lietuvių kalba yra labai artimos viena kitai. Yra pavyzdžių, kai lietuvis žinantis, tik mūsąją kalbą, gali suprasti paprastas frazes iš sanskrito kalbos'

Sanskritas: Bhutis, Vešpats, Devs, Viras, Mata, Sunus, Duhita, Švašuras, Dantas (vaikystėje sakydavau dantas, o ne dantis), Ansa, Ašru, Padas, Javas, Madhus, Sanas (irgi sakydavau), Asmi, Asti (sakydavau, "kur ans ast?" - kur jis yra? :)) ir tai verčia mane šypsotis, plyšta širdis į tris puses.
Lietuvių kalba: Būtis, Viešpats, Dievas, Vyras, Motė, Sūnus, Duktė, Šešuras, Dantis, Ansa/Ąsa, Ašara, Padas, Javas, Medus, Senas, Esmi, Esti.

Seniausia kalba, seniausia gentis. ..

laukiamasis

mano dešimtlapis svogūnėlis ant kosminio tilto, tiki į tylų spalvų užkalbėjimą tik įgudusiai akiai išfrakcijonuojamą. .. noriu stovėti domino gretose, kai išbyrės magnetiniai varžtai.
ar kylam ir nusivalom dulkes, kad per mėnesius sukaupti statančią mintį ir vienu mostu pastumti energijos panteoną po kiekvienu pėdos piršteliu, ar plūdūriuojam baseino armatūrų besilaikydami ir patys numynę sau pirštelius į save plūdūriuojantį žiūrim, kol išpampę ugnikalnių speneliai, maitinantys skysta ugnim erves, beda pirštu į tąsią materijos motinystę, užbarstydami išdulkintais pelenais mūsų nuvaikščiotas paklodes, ant kurių pradėti nekalbūs savęs negirdintiems elementaliai. nusilenkiu visoms savo transformacijoms, kabinančioms mane ant kosminės eglutės. raudonųjų drakonų klaidos.

Dainuoju aukštą jausmo įtampą
Ir saulės spektrą širdyse,
Ir būseną, kaip žmonės tampa
Energija, o ne mase.

viskas atėjo pas mane po sniegu. .. mane verčia iš koto mano žodžių reikšmė.

išvėdintos velykos

Kietai išvirtus ir atvėsintus kiaušinius su lukštu dantytu peiliuku perpjauti pusiau išilgai. Išimtą turinį susmulkinti, pridėti smulkintos (keptos ar virtos) žuvies, druskos, pipirų pagal skonį, smulkintų svogūnų laiškų, krapų, kitų žalumynų. Sumaišyti su grietine. Gautą masę sudėti į lukštų puseles, apkepti svieste lukštu į viršų. Taip įdaryti kiaušiniai valgomi su krienų padažu, kurį nesunku pasigaminti: gerai išmaišyti 3–4 šaukštus tarkuotų krienų, dviejų kietai virtų kiaušinių trynius, pusę stiklinės grietinės, pagal skonį druskos.

išva

Persikelti kitur - tai galimybė pagyventi papildomą gyvenimą viename gyvenime.
Sapnavau, kad padai dega. Su delnais nusibraukiu liepsnas. ..

ясно

Без труда не выбьешь зубы, не продашь, не нае.ешь...

akistata

Šiandien girtas pirmasis mano laistytuvas stumdė mane ant lieptelio virš Širvintos. į išvirtusią upę įkrito mano didžiausias turtas - jaučio kaulo pakabukas: pamečiau gyvenimo programų išorinį diską. .. vaikystėje nučiulkindavau pagalvės, čeholų' kampučius, vėliau turėjau kišenės atlapą, skudurinės lėlytės delniuką. per 10 metų nuo to pakabuko nutryniau ne tik dažus, bet ir išgraviruotus užrašus.

Yra daiktų, kurie laukia tinkamos ypatingos vietos ir progos - savotiško ritualo. Atsisveikinu - su praeities aruodais - atiduodu duoklę elektroninio pašto šmėklų pasauliui - užgęsta arbatinė žvaigždė mamutei - laikas - jau girdėti vieversius ir varnėnus. ..

я всегда буду против

kiekvienas mano p a p r a s t a s Žodis priklauso mano patirčių svorio kategorijai. paprastumas - gyvãklanis - nedžiūstamas šaltinis.
Kartais ir aš jaučiuosi, kaip pumpuras, kuris nežino, kada pavasaris.
O galvodama apie liaudį, noriu pasakyti, kad dangus tik retkarčiais žydras būna.

visi ligi vieno galvoja, kad aš kažką vartoju. nieko aš nevartoju. aš - gyvos muzikos vakaras.

tai, kas gražu

pakibo mano gyvenimas tarpo dviejų sektorių. ach tas aidas, ach ta praeitim virstanti kiekviena minutė, ach ta ugnis, kuri vienintelė mato, kaip ir kada aš nulipu nuo savo žirgo. dega ugnelė. ..linguoja. aš nebenurimsiu, net už kasnakt už 200 m girdėdama varlėse paskendusį tūkstančio žąsų klegenimą mamos žiurste. .. šviesi rūkelio paklode, užklok virpantį kaip kanklės kūną. ..

mano pirmasis laistytuvas - mano juodos smėlio smiltelės tarp pirštų. tarp sektorių, kinta mano dvasinė struktūra. ..aš irgi tampu smiltele. .. suspustoma širdies vėjo. amžinas ilgesys. chach.

artūras stipriai veikia aplinką, stipriai veikia mane, tas genijus, nenustojantis manęs stebinti ir auginti.

černoblio širdys

aš keliauju po savo kraštą, keistus apleistus. .. kaimus, paskendusius žaliai juodoje tamsoje. ..matau žvyrkelį, nusitęsiantį į vakarus, esu tai mačiusi, ir buvusi, ir ką veikusi praeituose sapnuose. Pietrytinėje žvyrkelio pusėje yra namai. ..šį kartą apgriuvę po karo, šį kartą važiuoju pro juos ir pasakoju kažkokiems savo pakeleiviams, kas kur yra. Visų galvos susmigusios į kairę kelio pusę. ..kur tarp medžių ir namų stūkso žema mėlynai balta cerkvė sušaudytu kupolu, o šalia tokiam pat stiliui, tik jau aptvarkytas namukas. jame gyvena kažkokia mano pažįstama, kuri pamojuoja man nuo balkono ranka, o aš sakau sau mintyse, kad šį kartą neužeisiu. praeitam sapne jau buvau, gėrėm tada arbatą. Praeitam sapne aš irgi buvau tam keistam name, su didele sporto sale, jame irgi tada sutikau keistą mergiotę, slampinėjančią. namai būna tokie su černobilio širdim savyje, tos černoblio širdys dažniausiai būna tuose pastatuose veikiančios energijos/jėgos. Aš jau kelintam sapne žinojau tam name jas esant. ..kartais labai stiprias ir sudėtingas, ir vėl susisapnavau save tame name, su keliais draugais bandančią atskleisti geltoną tamsą. prasideda sunkiai nupasakojami energijų žaidimai. .. žodžiu po kelių įtemptų valandų aš matau, kaip ta keista mergaitė skaičiuoja pinigėlius saujoje ir lyg suprantu . ..pradedu veikti, išlekiu lauk iš pastato ir paleidžiu save energijos pavidalu - matau kaip mano dvasinis kūnas su kažkuo susitinka ir susimoka atlygio energija, ne pinigais, o jų energija. tada atsiveria matricos ir visi mes vien savo akimis patenkame į širdį. iš sportininkų kambarėlio išeina artūras su mėlynai raudona krepšininko apranga ir palaidais plaukais; jo akys didesnės nei natūraliai, aplink jas sieros ugnies spalvos ratilai, pilna kamūrkė išgerto alaus butelių, šviesos, plakatų energijos, bandau pakviesti mergaitę, bet ji ne tame lygyje ir tokio lygio nesupranta esant, tik slampinėja ..viskas baigiasi, kaip baigiasi filmai: aš matau sapno ekrane rudai baltą savo nuotrauką - smulkus vyras rudais plaukais, visiškai kaip artūras - ji artėja į mane, girdžiu žodžius: "šis vyras rado savo reinkarnaciją". ..
ar tai įmanoma, kad žmonės galėję būti vienas kitu, gyvuoja šiandien kaip atskiros asmenybės. ..aina sau :)

su artėjančiais naujaisiais metais

Kaip aš praradau savo stiprybę. Tikrai reikia mesti darbą, kuris jus veda į regresą. .. Po metų Jūs jaučiatės nieko sunkesnio negalintis dirbti. .. nors prieš ateidamas į darbą buvote daug atsakingesnis, iniciatyvesnis ir galintis nuversti bent jau kalną.
Man dar liūdna, kad dabar negaliu rūpintis žmonėmis ir jų problemomis. Vienintelis dalykas, kuris palaiko, tai nusistatymas, "ką darai, daryk gerai ir pagarboje". Bet dabar jau neaišku, kada aš vėl ramybėje galėsiu tyliai ramiai atsiversti puslapį su spalvotais paveiksliukais ir mintyse puošti jais savo namus.
Ateina pavasario lygiadienis. Lietuviškos tikros Bulvės ūsais junta dienos ilgėjimą.

Veid'as -> Diev'as (Veidą turi žmogus)
Snuk'is -> Kūn'as (Snukutį turi gyvuliukai)

esos glūdėjimas

Mūsų kalboje galioja įstabus dėsningumas: visi lietuviški vešlumą - brandą reiškiantys žodžiai turi savo dvynius - priešpriešas:
nokti - nykti, tarpti - tirpti, kūpėti - keipti, lapoti - leipti, gyvėti - geibti, kermėti (vešėti) - kirmyti, kusti (gyvėti) - kūsti (liesėti), dygti - daigoti (naikinti), stiebtis, stybti - stipti, žydėti - žiedėti (džiūti), krešėti (žydėti) - kriošti, vešėti - vysti, želti - žilti. ..

Esa pirmiau nei forma.
Esa labiau dieviška, forma labiau žmogiška.
Esa esti, forma yrà.
Esa ẽsti, forma ỹra ir suyra.
Esa glūdi, forma reiškiasi.

gimti - migti, nokti - nykti, mirti - rimti. ..

A. Žarskus, A. Patackas. Virsmų knyga.

Beresnevičiaus ryškiai pilka eilutė

"Todėl šaltinių ar kai kurių mokslininkų aiškinimus apie lietuvių "gamtos kultą" turime labai koreguoti. Ne gamta buvo kulto objektas ir tam tikra prasme net ne šventi objektai, o šventumas, juntama ir išgyvenama švelni galia. Lietuvių religijos esmė nuo seniausių laikų turėjo būti susijusi su potyriniu, meditaciniu elementu šventumo akivaizdoje."
"Lietuvių religija pripažintina kaip sąjungos su šventumą generuojančiomis galiomis religija; ji neturėjo tokio juridinio užtaiso kaip romėniškoji, tačiau sąjungos ir jungties idėja čia persmelkianti."
"Lietuvių religinė terminija"

atsimenu, kaip maža būdama prieš miegą girdėdavau pastoviai kokią nors muziką grojant. galvoje.
ir sapną tą prisimenu, kur po baltai žydinčiom vyšniom suėmiau po audros nuplyšusius elektros laidus, ryškią, akinančiai skaisčią šviesą ir kaip atsibudau sėdom purtoma elektros. ..

"Kai lauke pati naktis, bliaukia lietus ir tūžauja vėtra, kietais nagais draskanti medžių šakas ir aštriu snapu kapojanti stogą, žmogus turi ieškoti vilties savyje, nes pasaulio vaizdas, jo grožybės tokiu metu negali niekuo padėti. Ateina laikas, kai ta dalis, kurią jis su tokiu dideliu vargu ir netgi sunkiai nusakomu įniršiu atsikovojo iš likusio pasaulio, nusigręžia nuo jo ir vėl sugrįžta į savo pirmykštę abejingą būseną, kada vandenys yra šiaip vandenys, be pavadinimo ir be kitų ženklų, kuriais žmogus yra juos paženklinęs, lygiai kaip girios yra vėl tik šiaip atšiaurios girios, kuriose žmogui nėra vietos. Kalnai tėra tie senieji kalnai, į kuriuos žmogus nedrįso kopt (kad nepamatytų ribos, už kurios jau nieko nėra)." S. T. Kondrotas "Žalčio žvilgsnis"

dvaras

didelis juodų rąstų dvaras, su baltom staltiesėm, su palėpe - atvykstu ten. ..švęsti tavo močiutės jubiliejaus. mane priima, sveikina. močiutei lyg metas mirti, susirenkam atsisveikinti. kažkas paslepia ją susuktą į blizgančią foliją su dar trim žmonėm pro kaminą į kažkokį kambariuką, kur pastoviai eina dūmai, ir palieka nusigalabyti ankščiau laiko - aš pajuntu tai ir mes lipam jų gelbėt. išnešam močiutę iš tos palėpės jau beveik visą nustėrusią. ..baltais plaukais, ant rankų nešu neringą - jos visos sumažėjusios.

dvaro palėpė ypatinga tuo, kad joje sulaidoti tavo giminės žmonės: senelis ir visokio plauko dar mumijos - visų dvarai atidari - žmonės guli kaip lėlės - ant šitų viškų - giminės istorija. stoviu atsirėmusi į kažkieno atidarytą lygtais tavo senelio kapą ir sau tylioj pagarboj pagalvoju, kad tas pastatas turi didelę reikšmę ir tavo močiutės dėka bus kažkada muziejus. jam mažiausiai 400 metų. esu su mirusiaisiais ir gyvaisiais.

buvo vizualus kitoks aplinkos išsireiškimas, kurio nuotaikos ir svaros sąmoninga nesuprasčiau - buvo linija, kuri skiria tuos du pasaulius.. mums būtina pereiti į realybę, o kad į jį patekti, reikia pereiti storas lavos sienas - skaidrias, degančias gintarines žemes - matosi, kas vyksta kitoj pusėj - per jas eidamas visiškai sudegi. kartais lava išsilieja į pastarąjį pasaulį, kuriame esu svečias, jį išdegina. stovėdama vienoj barikadų pusėj, matau, kaip žmonės iš realybės kiša nesveikas kojas, kurios nudega, čia atauga sveikos .. mačiau ir vieną milžiną, kuris nesugebėjo pereiti ir raivėsi. didžiausias "nerimas" kankina, kai reikia prie jos prisiartinti, bet vizualumas, karštis tik vienoje pusėje. prisilietus atsidūriau rūke po kažkokiu balkonu, rasotose žolėse, pavėsyje, po darganotu pritemusiu vasaros dangum ir tu mane pažadinai. ..

kai išsipučia mano širdies balionėlis - imu kilti, o jie neturi plaučių arba negali papūsti.

aš esu tol patikima, kol manim pasitiki

Iš Prūsijos Žemės Kronikos

"Tuo metu, kaip kilmingasis ir garbusis valdovas ir kunigaikštis Konradas, didžiai krikščioniškos sielos žmogus, valdė Mazoviją, Kulaviją ir Lenkiją, buvo vienas vyskupas iš Prūsijos, vardu Kristijonas, cistersų ordino vienuolis, dieviškojo žodžio sėklą sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad pametę stabus, imtų garbinti tikrąjį Dievą Jėzų Kristų. Ši sėkla vis dėl to nedavė jokio derliaus, nes krito į negerą dirvą. Mat jie buvo tokie užkietėję nedorėliai, kad jokie išganingi įkalbinėjimai negalėjo jų atitraukti nuo klaidatikystės. Tačiau jie turėjo vieną girtiną ir visiems siūlytiną paprotį: patys būdami netikėliai ir garbindami daugybę dievų, jie vis dėlto gyveno taikoje su savo kaimynais, išpažįstančiais krikščionybę, netrugdė jiems garbinti gyvojo Dievo ir apskritai jų nekliudė. [...]"

Petras Dusburgietis. - 1326

Tipiškas pavyzdys, kuriame atsispindi krikščionių laikomas, visiems siūlytinas paprotys - netrugdymas krikščionims tikėti, ir to nesilaikymas prieš kitą tautą - dieviškojo žodžio sėklą sėjęs tarp prūsų ir dažnai juos raginęs, kad pamestų savą religiją - krikščionybės skleidimas čia dar baisiai nuostabus procesas, lyginamas su sėklos sėjimu. .. grobimai, tos visos žudynės, Prūsijos išnaikinimas - taip pat vienas nuostabesnių krikščionybės platinimo momentų. ..tikras karas. Dusburgietis buvo miglakošis, o ką jau kalbėti apie tą jo fantaziją, kad Romuvos miestelio pavadinimas kilęs nuo Romos. Liberalizmo ir Kafkos absurdo šešėliai - Jūs turite būti mums pakantūs, bet mes Jums - ne. Ačiū, kad man buvo duoti didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą.

eisiu į tave

Oh tas jaunas žmogus Levas. Dar vienas toks kaip aš - iškritęs iš medžio - kai kurie mano poelgiai būtent tokio pobūdžio reakcijos, kaip ir Levo. Perskaičiau ir dar kartą įsipyliau išgert tą įsitikinimą, kad mūsų kraštui labai svarbu turėti savą dvasinę kultūrą, potencialą, kurio abu poliai būtų pažįstami. Aš esu k+n% įsitikinus - jokia kita religija, kultūra niekuomet neveiks manęs taip, kaip žemė, kuria aš vaikštau, kurioj mane pasėjo, akėjo ir puoselėjo. Labai puiku, kad mano krūtinė kupina pajautos ir refrešo. Aš sukursiu savo vaikams pasaulius, kuriuose jie galės kvėpuoti gyvybine savo krašto energija, dvasiškai augti ir tikėti, atstovauti lietuvių tautą, medituoti, merdėti. Dalyvaukit savo gyvenime.

"Noriu tau pasakyti, kad mums lietuviams, dar blogiau. Mums reikia įsigyti - ne tik dabartį, ateitį ir praeitį. Mums reikia įsigyti dvasią, tai yra pačius save"

"Bet kas ir kodėl leidžia jiems šnekėti visų vardu? Kodėl bejėgiai ir bedvasiai drąsiai kalba tautos vardu, o pajėgūs ir protingi tyli? Kodėl tu pats ligi šiol tyli, Kelertai?"

širdies rašalas

tuoj nubėgs žiemai pirmieji vandenys; atsipalaiduoja ledo rainelės - trečias ir miręs; į medžius, lyg į tuščią ežerą plūsta alksninukų tuntai. nuodėmė - nekritiškas požiūris. ypač į religiją, kuri kasdien išduoda žmogų ir mokymą, jo nepaaiškindama, kuri neturi vidinio romumo, nepripažįsta kitų žmogaus dvasinio tobulėjimo kelių bei savo klaidų.

plaukuotos šiaurinės ąžuolų krūtinės' u.

buvau nusiteikusi intensyviai, sunkiai ir atsakingai dirbti.

aš matau tavo ginklą

už pusę grūdo per dieną

Mergaitė vėjo sijonu, plaukais, besipinančiais aplink kojas, akmeniniu Betygalos grindiniu naščiais neša Dubysos karių kapeliams; ji žolynų dagilis, prirenkantis kmynų, kuriais motina užbarsto duoną ir sūrį. ji po lietaus tarp avilių tau renka perplyšusių obuolių ir užmerkia širdy gėlių. ji tylus sirpstantis rugpjūčio vakaras, atsispindintis juodvarnių naguose. ji atpažįsta viską, viską, kas auksu tviska. ji bus ta, kuri basa prijuostėje išrinks akmenis iš tavo p'laukų, ji bus tavo moteris, pageltusiais, kaip senos knygos puslapiai delnais, glostanti tavo raukšlėtą veidą, kai tavo akys spanguolės įspaustos į sniegą bus iš tavo baimių ir silpnybių audžianti tvirčiausią beždžionių tiltą jungiantį abu tavo krantus. Aš būsiu tavo strėlė, užnuodyta pavasariu..

Sally Mann

aš vieną dieną surasiu, kur mano namai ir nors mano kelias vingiuotas, bet veda tenai. ir viskas, kuo aš taip tikiu, vienąkart bus tiesa. kai nieks manęs nebestabdys, aš liksiu ten, kur atėjau, kai tu pamirši viską, viską, kas auksu tviska. .. viename tylus maniakas, kitame kalbus kvailys, trečias siūlo pasirinkti, ar anie du, ar mirtis, bet jų tarpe buvo vienas, toks intelektualus ir tas vienas man pasakė, ko bijosi, tas ir bus, kaip žiūri, taip ir matai.

Arthur Golacki KOT

aš nežinojau, ar jos tebėra tvenkiny

"- O ne! Man patinka, kai žmogus pasakoja iš eilės ir visa kita. Tačiau nemėgstu, kai per daug laikosi temos. Nežinau. Man nepatinka, kai visą laiką kalba tik į temą. Tie, kurie nenutoldavo nuo temos, gavo geriausius pažymius, ir teisingai, suprantu. Bet mūsų klasėj buvo toks vaikas - Ričardas Kinsela. Jis pasakodamas dažnai nukrypdavo nuo temos, ir klasė jam visą laiką šaukdavo: "Ne į temą!" Klaiku. Jis buvo labai nervingas, tikrai labai nervingas, ir kai būdavo jo eilė kalbėti, lūpos jam imdavo drebėti, nieko negalėdavai girdėt, jeigu sėdėjai už jo. Bet kai lūpos nustodavo drebėt, man patikdavo jo klausytis labiau negu bet ko kito. Bet jis irgi susikirto. Gavo "D plius", nes jam kalbant klasė visą laiką kaukdavo: "Ne į temą!" Pavyzdžiui, jis kartą pasakojo apie fermą, kurią jo tėvas pirko Vermonte. Visą laiką, kol jis pasakojo, klasė be perstojo rėkė: "Ne į temą!". Ir tas mokytojas, ponas Vinsonas, parašė jam "F", nes jis nepasakė, kokie gyvuliai laikomi fermoje, kokios daržovės auginamos, kokių žolių ten yra, medžių ir panašiai. O jis, Kinsela, ėmė iš pradžių pasakoti apie fermą, paskui apie laišką, kurį jo motina gavo nuo dėdės, paskui apie tai, kaip jo dėdė apsirgo poliomielitu turėdamas keturiasdešimt dvejus metus ir kaip gulėdamas ligoninėj nieko neįsileisdavo, niekam nesirodė. Aš suprantu, kad tai neturi nieko bendra su ferma, bet užtat įdomu! Juk įdomu, kada žmogus pasakoja apie savo dėdę. Ypač jeigu pradeda pasakot apie tėvo fermą, o paskui apie dėdę. Ir bjauru, kad jam rėkia: "Ne į temą!", o jis pasakoja taip gražiai, įsikarščiavęs... Nežinau. Man sunku paaiškinti."

"Aš nemėgstu tavęs įtikinėt, jog tiktai išsilavinę, mokyti žmonės praturtina pasaulį įvairiomis vertybėmis. Taip nėra. Tačiau aš tvirtinu, kad išsilavinę, mokyti žmonės, jeigu jie, bet to, gabūs ir kūrybingi, - deja, tokių retai pasitaiko, - jie atneša žmonijai nepalyginamai didesnę naudą negu tie, kurie yra tiktai gabūs ir kūrybingi. Jie sugeba aiškiai išreikšti mintis, jie aistringai siekia išrutulioti savo samprotavimus iki galo. Ir svarbiausiai - devyni tokie iš dešimties turi daugiau kuklumo ir pakantumo negu neišsilavinę, bet mąstantys žmonės. Ar supranti, ką noriu pasakyti?"

Norman Rockwell

abu

Braido upėj vėsios gatvės. Vienos.
Ateina tamsios liepos pasėdėt tarp akmenų.
Bažnyčių pievą speigas išpešios šerkšnuAnt Vilniaus miesto lūpų purvinų.

Suskilusio stiklo arterijom alma
Drėgni spinduliai;
Tu įsibėgėjęs į mano blakstienas,
Aš atsimerkiu -- ilgi šuliniai.
O žalios šukės tavo kojas girdi,
kai basas mano šuliniuos braidai.

Mes čia ateidavom. Abu
Žaliom akim ant akmenų.. .

tupi

hash

be abejo sudėtingiausias šis semestras mano gyvenime. egzai tokie, kuriems paskutinės nakties tikrai negana. ketvirtadienį pasakysiu, kad jau viskas, bet šiaip tai nusi. ..kaliau . ..kalaviją. kaip noriu išsišnypšti kaip katė. vis atsisukdama ir pasižiūrėdama į jūsų bailias akis.
kol per dangų rieda pinigas. .. į pragaro taupyklę, nunešk įpūsk burtą - mano stiprią dvasią, mano atsidavimą, lyg sutemose alpstančios saulės, pilka pelyte, vaikams, laukiantiems mano noen stiprybės išbandymo.